ES uostų logistika

Lentelių ir paveikslėlių sąrašas. Įvadas. Roterdamo jūrų uostas. Antverpeno jūrų uostas. Hamburgo jūrų uostas. Marselio jūrų uostas. Havro uostas. Amsterdamo jūrų uostas. Rygos laisvasis uostas. Klaipėdos jūrų uostas. Išvados. Literatūra.

Roterdamo uostas įkurtas maždaug XIXa. Tai buvo nereikšmingas upių uostas įsikūręs Reino upės deltoje, su nedidele apyvarta, tačiau atsiradus vandens ryšiui su Šiaurės jūra atsivėrė galimybės dideliems jūriniams laivams upe įplaukti gilyn į sausumą ir vykdyti upinę laivybą. [2]

Šis uostas įsikūręs Nyderlanduose, šiaurinėje Reino upės deltoje. Upė tekas per kelias Europos valstybes, todėl puikiai tinka vidinei žemyno laivybai. Uostas įsikūręs pietinėje Šiaurės jūros pakrantėje. Tai — didžiausias uostas Europoje, kurio plotis yra 32,5km. [2]

Uostas specializuojasi dideliame krovinių spektre. Šiame uoste perkraunami konteineriai, nafta, anglys, rūdos, javai, Ro-Ro kroviniai. Didžiausia į uostą galinčių įplaukti laivų grimzlė gali būti iki 24m, tai leidžia į uostą atgabenti labai didelius ir sunkius krovinius. Uosto vamzdynų ilgis siekia 1500km, o krantinių ilgis — 77km, todėl uostas pritaikytas tiek skystų, tiek birių, tiek forminių krovinių krovimui. [2]

Roterdamo uoste per metus perkraunama 422mln. tonų krovinių ir 11mln. konteinerių. Kasmet uosto pajamos sudaro apie 526mln. eurų, o pelnas siekia 150 mln.eur. [2]

Belgijoje, Antverpeno mieste, įsikūręs jūrų uostas, yra antras pagal dydį ir krovos apimtis uostas Europoje. XVIa. Šis miestas buvo svarbiausias prekybos ir paskolų centras visame žemyne, o vėliau išaugo į vieną didžiausių jūrų uostų Europoje. [1]

Uostas įsikūręs šiaurinėje Belgijoje, Šeldės upės estuarijoje, per kurią išplaukiama į Šiaurės jūrą. Antverpeno uosto dokai su žemynine dalimi sujungti geležinkeliais, keliais, kanalų ir upių sistema. Uosto plotas užima 13tūkst. Ha.[1]

Didžiausias uostas prie Viduržemio jūros, todėl puikiai tinka prekybai ir laivybai su Ispanija, Italija, Turkija ir Afrikos šalimis. Uosto lokacija yra patogi norit gabenti krovinius į centrinę ir rytinę Europą.[4]

Uostas perkrauna visų rūšių krovinius: hidrokarbonatus ir skystas medžiagas kaip degalus, suskystintas dujas ir chemikalus, krauna konteinerius ir grūdus. Uoste taip pat plėtojamos plieno bei chemijos pramonės. Taip pat uostas atitinka aukščiausius kruizinio ir keltinio uosto reikalavimus. Marselio uoste per metus kruiziniais laivais apsilanko virš 2 mln. žmonių. [4]