Europos sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimas ir problemos Lietuvoje

4. tobulinti socialiai nuskriaustų grupių, tokių kaip bedarbiai ir jaunimas, įgūdžius ir

ES struktūrinė parama 2007 – 2013 m. Lietuvai sudaro 23 milijardus litų. Ši suma kaip žinome prilygsta vienam mūsų valstybės biudžetui. Be šios paramos Lietuvai dar papildomai yra skiriama 13 milijardų litų parama. Papildoma parama išnaudojama žemės ūkiui, kaimo plėtrai, dalyvavimui Europos Bendrijų programose tokiose kaip: tyrimų, mokslo ir švietimo, kultūros srityse, išorinių ES sienų apsaugai, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams finansuoti, tranzito į ir iš Kaliningrado per Lietuvos teritoriją palengvinimui užtikrinti.

Šiems tikslams įgyvendinti pasirinktos trys prioritetinės kryptys – Lietuva labiausiai turi rūpintis:

Vienas svarbiausių panašumų tarp ES naujokių – išaugęs dėmesys švietimui, mokslui,

technologinei plėtrai ir inovacijų versle skatinimui (veiksmų programų „lisabonizacija“). Šioms sritims planuojama skirti nuo 28 iki 35 proc. visų lėšų. Lietuva, numačiusi tam skirti apie 31

2.2 Parama verslui Surasyti apie kiekv.programa kas patenka kam skirta

Lietuvai ES reiškia politinį stabilumą, šalies saugumą, ekonomikos augimą ir socialinę gerovę. Daugiau kaip pusė Lietuvos žmonių su naryste ES siejo geresnio gyvenimo viltis. Didžioji dalis žmonių didžiausio pagerėjimo tikėjosi jaunimo tarpe, švietimo sistemoje, nacionalinio saugumo. Tačiau šiandien, kai Lietuva tapo ES nare ir gauname išsvajotą paramą susiduriame su paramos įsisavinimo keblumais. Bendrojo programavimo dokumento prioritetų įgyvendinimas susiduria su nemažai problemų. Siekiant, kad lėšų panaudojimo efektyvumas būtų maksimalus ir laiku įsisavintas, turi būti sukurta nepriekaištingai, sklandžiai veikianti sistema. Sistema, pasižyminti administraciniais gebėjimais, nuosekliu planavimu, tinkamai koordinuotais veiksmais. Galima išskirti šias, pagrindines problemas, įtakojančias bendrosios paramos įsisavinimo rezultatą:

Pagrindiniai veiksniai įtakojantys efektyvų bendrosios ES struktūrinės paramos pagal BPD įsisavinimą:

Didelė dalis problemų atsirado dėl pareiškėjų administracinių gebėjimų. Dažnai net ir iniciatyvūs asmenys turintys daug idėjų, norėdami sulaukti paramos kreipiasi per tarpininkus.

Kokios problemos jau igyvendinus? Teise akttai, koks isntitucijos kokios funkcijos, lesu isisavinimo problemos , kokie fondai kokios priemones finansuojamos, separate nereikia tu fondu, tik 3 ES struk.fondu. 4 veiksmu programos, kur blogiausiai isisavinama.

Lietuva tik šiek tiek lenkia visų ES naujų valstybių paramų įsisavinimo vidurkį, tačiau susiduria su tokiomis problemomis kaip:

Viena iš pagrindinių problemų - vėluojantis lėšų skyrimas. Pažymėtinas ilgai trunkantis kvietimo teikti paraiškas dokumentacijos rengimas ir derinimas. Pareiškėjams itin nepalanku tai, kad ilgai trunka vertinimo ir atrankos etapai, susiję su prasta pateiktų paraiškų kokybe, taip pat nepakankamas žmogiškųjų išteklių skaičius įgyvendinančiose agentūrose. Siekiant padidinti Europos Sąjungos struktūrinės paramos įsisavinimo lygį, būtina:

Įgyvendinant Europos Socialinio Fondo paramą daugelis pareiškėjų susiduria su neaiškiais, neapibrėžtais bei sunkiai paaiškinamais vertintojų sprendimais dėl perkamų prekių ar paslaugų įkainių projektuose. Todėl įvertinus projektus apie 17 proc. visų suplanuotų išlaidų buvo pripažintos nepagrįstomis. Apibendrinant galima teigti, kad visuomenės suinteresuotumą dalyvauti konkursuose mažina paramos administravimo problemos, sudėtinga paraiškų ruošimo sistema, realios naudos nematymas. Europos Socialinio Fondo lėšas administruojančioms Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijoms reikia:

vykdyti tyrimus, ir nustatyti pagrindines problemas su kuriomis susiduria projektų pareiškėjai, vykdytojai;

stiprinti institucijų, koordinuojančių paramą skirtą žmogiškųjų išteklių plėtrai, veiklą, tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant sklandesnio paramos administravimo ir iškilusių problemų sprendimo.