Europos sąjungos teisės sistema



Visuotinai pripažįstama, kad Steigimo sutartys yra tiek Europos Bendrijų, tiek ir Europos Sąjungos .konstitucija.. Toėël Europos Teisingumo teismas, panašiai kaip ir nacionaliniai konstituciniai teismai, tikrina, ar valstybės narės ir ES institucijos laikosi šių Sutarčių nuostatų, ir visus antrinės teisės aktus bei ginčytinus klausymus aiškina pagal Sutarčių nuostatas.
Nors ir pripažįstama, kad kiekvienos valstybës narės nacionalinės teisės sistemoje Sutartys užima tokią vietą, kurią nustato nacionalinė teisė, tačiau visada reikia atminti, kad valstybė narė jokiu būdu negali pažeisti Sutarčių nuostatų: jai tai daryti draudžia tiek tarptautinės teisės normos, tiek ir Europos Teisingumo teismo praktikoje įtvirtinti principai.
Reglamentai tarpusavyje nėra lygūs, jų sąveiką lemia hierarchijos principas. Remdamasi EB sutarties 202 straipsniu, Taryba gali perduoti Komisijai teisę priimti teisės aktus. Tokia teisė suteikiama pagrindiniais (ar bendrais) reglamentais, o pagal juos priimti Komisijos reglamentai turi atitikti Tarybos reglamentus
1) direktyva nebuvo įgyvendinta per nustatyąà terminą (tiesioginis veikimas atsiranda pasibaigus tokiam terminui).
Subsidiarumo principas turi būti užtikrintas ir tuo atveju, kai pagal ES sutarties 308 straipsnį Taryba imasi priemonių, kad pasiektų tikslus, kuriuos įgyvendinti Sutartis Bendrijai nėra nustačiusi pakankamai įgaliojimų.
ES teisės sistemai būdingi solidarumo ir lojalumo principai. Šių principų esmė atskleidžia ES sutarties 11 straipsnis ir EB sutarties 10 straipsnis, kurie nustato, kad valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, bendrų arba konkrečių, kad būtų tinkamai vykdomi sutartiniai įsipareigojimai arba dėl Bendrijos institucijų veiksmų atsirandantys įsipareigojimai. Valstybės narės turi prisidėti prie Bendrijos uždavinių sprendimo ir nesiimti jokių priemonių, kurios trukdytų siekti Sutarčių tikslų. Šių straipsnių nuostatos, kurias yra išaiškines ir Europos Teisingumo teismas, turėtų būti suprantamos taip:
Yra keletas Europos Sąjungos teisės šaltinių, kuriais užtikrinama Bendrijos teisėtvarka. Kadangi EB teisės šaltiniai skirtingi, buvo būtina nustatyti tam tikrą jų hierarchiją. Teisės hierarchijos viršūnėje – Bendrijos pirminė ir nerašyta teisė, toliau – Bendrijos pasirašytos tarptautinės sutartys ir Bendrijos antrinė teisė.