Filosofijos paskaitų konspektai

Filosofijos pamatai. Vilnius Technika. Filosofijos objektas , jos kilmė ir reikšmė. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir kultūra. Daiktai ir idėjos. Metafizika būties teorija. Dievas ir pasaulis. Būties problema šiuolaikinėje filosofijoje. Racionalizmo ir empirizmo ginčas. Klasikinė tiesos samprata. Loginės darnos teorija. Pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė. Aiškinimas ir supratimas.

Filos. siekė atsiriboti tiek nuo praktinių žinių apie daiktinę žmonių veiklą, tiek nuo mitologinio pasaulio aiškinimo*. Kadangi šis atsiribojimas pirmiausia pavyko Sen. Graikijoje, teigiame, kad filos. gimė čia. Graikijoje filos. pirmą kartą tapo savarankišku, teoriniu pasaulio ir žmogaus vietos jame apmąstymu*.

Rytuose mąstymą varžė ir despotiški valdovai, neleidę svarstyti savo įsakymų.

Filosofijai skaidantis atsiradę mokslai (specialieji) iki pat Nauj. Laikų lygiavosi į metafiziką, kuri buvo laikoma žmogiškojo pažinimo viršūne. Tačiau pradedant XVII a., metafizikos autoritetas ima smukti. Gamtos moksluose įsitvirtina eksperimentas, o tyrimo rezultatai aprašomi matematiškai. Pakito ir požiūris į pažinimo tikslus. Antikoje ir Viduramžiais vyravusius intelektualinius, teorinius tikslus keičia materialinės naudos siekis. Į tai ir orientuojami mokslo atradimai ir išradimai. Tyrinėtojai mokslinio pažinimo tikslu laikė ne pasaulio grožio ar darnos atskleidimą, o jo techninį įvaldymą*.

Pradėjus gamtotyroje taikyti matematinį eksperimentinį metodą, mokslas darėsi vis mažiau priklausomas nuo metafizinių šaknų. Filosofijos vidinio skaidymosi procesas, prasidėjęs Antikoje, peraugo į specialiųjų mokslų atsiribojimo nuo filosofijos procesą. Pati filosofija, neva išdalijusi visą nagrinėtą problematiką specialiesiems mokslams, lyg ir prarado savo egzistavimo pagrindą. Atsirado nuomonių, kad filosofija turi būti pertvarkyta į mokslo filosofiją*. XX a. mokslo filosofijos uždavinys ― mokslo žinių įgijimo ir vertinimo būdų tyrimas, mokslo raidos aiškinimas, mokslo sąvokų analizė ir gautų rezultatų interpretacija. Pasitelkus loginius ir matematinius metodus siekta, kad filosofija taptų tokia pat tiksli ir faktais pagrįsta disciplina kaip ir tikslieji mokslai.

Filosofiją pertvarkant į mokslo filosofiją, jos ir mokslo santykis pakinta. Vietoj mokslų karalienės ji tampa mokslo talkininke ar net tarnaite. Specialiesiems mokslams filosofija naudinga kaip mokslo savimonė, mokslinio pažinimo prielaidų, priemonių, būdų ir rezultatų apmąstymas.

Baconas, Galilei’us, Descartes’as, Newtonas, Machas, Poincaré, Einsteinas, Heisenbergas ― ir filosofai.

Ar mokslo filos. ― vienintelė filosofijos plėtotės kryptis? Čia galimi du atsakymai: scientistinis ir antiscientistinis*. Scientizmas ― žmogiškojo pažinimo suvedimas tik į mokslinį pažinimą. Jo šalininkai neigia metafizinio (filosofinio) pažinimo vertę ir mano, kad pažinūs tėra matematiniai (skaičiai) ir jusliniai objektai (tiesiogiai ar per instrumentus). Antiscientizmas ― priešingas požiūris. Pasak jo, filosofija ― kitos prigimties nei specialieji mokslai. Jai prieinama kitokia būties pagrindų, žmogaus santykio su pasauliu ir savimi sklaida. Mokslo žinios tesančios instrumentas, kuris galįs būti panaudotas tiek gėriui, tiek blogiui.

Normos, darbo įrankiai, pagaminti produktai, teorijos ir meno kūrin., idealai, tikslai, ritualai ir mitai.

Tiesos (gėrio – Aristotelis) idėja moksle, mene ir moralėje reiškiasi skirtingais pavidalais, bet tai – ta pati vertybė

Kultūrą integruojantis pradas yra pasaulėžiūra. Tai pažiūrų į pasaulį ir žmogaus vietą jame sistema bei su tuo susiję gyvenimo principai, įsitikinimai, idealai, vertybinė orientacija. Tai atsispindi visose kultūros apraiškose*. Pasaulėžiūrai turi įtakos socialinės sąlygos, mokslo atradimai*. Pastarieji gali pakeisti žmogaus santykį su pasauliu ir tapti jam vidujai reikšmingu*.

Kultūros ašies ―pasaulėžiūros ― teorinis pagrindas yra filosofija. Ji aiškindama būties pagrindus formuoja ir požiūrį į pasaulį ir žmogaus vietą jame. Teorinė filos. sprendžia pasaulio prigimties ― daiktinės ar dvasinės ― problemą, o tai ― vienas svarbiausių pasaulėžiūros klausimų. Tačiau nereikia tapatinti filosofijos su pasaulėžiūra. Pirma, pasaulėžiūra ― socialinės psichologijos reiškinys: žmonių įsitikinimai, lemiantys jų poelgius. Filos. ― teorinis darinys: doktrinos ir koncepcijos. Antra, filos. ― vienas iš veiksnių, darančių įtaką pasaulėžiūrai. Tačiau pasaulėžiūrai turi įtakos ir religija, ekonominės bei politinės žmonių gyvenimo sąlygos*.