Fiziologinė kvėpavimo reikšmė

Fiziologinė kvėpavimo reikšmė. Dujų apykaita. Kraujo pH reguliavimas. Garso sukūrimas.

FIZIOLOGINĖ KVĖPAVIMO REIKŠMĖ. Kodėl žmogaus sveikatai toks svarbus taisyklingas pilnutinis kvėpavimas?

Kvėpavimo metu tiekiamas O2 ir šalinamas CO2. Organizmo gyvybiniams procesams vykti reikalinga energija, kurios poreikis kinta ramybės, krūvio ar ligos atveju. Ji organizme gaunama dviem būdais – aerobiniu (dalyvaujant deguoniui) ir anaerobiniu (be deguonies). Daugiausia energijos gaunama aerobinės oksidacijos metu.

Skiriami trys kvėpavimo tipai: krūtininis (daugiau veikia tarpšonkauliniai raumenys), pilvinis (daugiau veikia diafragma), mišrusis (dirbant fizinį darbą). Naujagimiams būdingas pilvinis kvėpavimas.

Kvėpuojant raumenys turi nugalėti keletą pasipriešinimų: tai plaučių ir krūtinės ląstos tamprumo jėgos ir netamprusis kvėpavimo takų audinių pasipriešinimas ir trintis. Ramiai kvėpuojant netampriosios jėgos turi tik labai menką įtaką. Kvėpavimo raumenys atlieka fizinį darbą ir ramybės metu sunaudoja ~2% viso organizme sunaudojamo deguonies. Organizmui dirbant fiziškai jo reikia daugiau, o sunkiai dirbant – net iki 20%.

Deguonies (O2) kiekis kraujyje pernešamas susijungęs su baltymu hemoglobinu (Hb), kuris įeina raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) sudėtį. Fiziologinėmis sąlygomis Hb prisijungia O2 ir virsta oksihemoglobinu

Dujų apykaita audiniuose vyksta priešinga kryptimi negu plaučiuose. Atneštą O2 kraujas atiduoda audiniams, o iš jų pasisavina CO2. Dujų difuziją ir jos kryptį audiniuose lemia parcialinių slėgių skirtumas.