Kvėpavimo reikšmė

Kvėpavimo reikšmė. Žmogaus kvėpavimo sistemą sudaro kvėpavimo takai ir plaučiai. Kvėpavimo takai. Nosies ertmė. Virpamojo epitelio funkcija. Nosiaryklė. Gerklos. Trachėja. Bronchai. Plaučiai. Alveolės. Kvėpavimo judesiai. Kvėpavimo reguliavimas. Dujų apykaita plaučiuose. Dujų apykaita audiniuose. Kvėpavimo sistemos ligos.

Kvėpavimu vadinamas procesas, kurio metu skaidomos organinės medžiagos ir išlaisvinama jų molekulėse sukaupta energija. Kvėpavimo reikšmė – aprūpinti ląsteles deguonimi ir pašalinti iš jų CO2.

Žmogaus kvėpavimo sistemą sudaro kvėpavimo takai ir plaučiai.Tai žmogaus kvėpavimo organai, pro kuriuos įkvepiamas ir iškvepiamas oras.

Juos sudaro: Jų pagalba oras yra sušildomas, sudrėkinamas ir išvalomas. nosies ertmė nosiaryklė gerklos trachėja Bronchai (Bronchai (kairysis ir dešinysis) – bronchiolės – oro maišeliai (alveolės).

Nosies ertmėje oras sušyla iki kūno temp. Ir sudrėksta.

Nosies ertmę dengia virpamasis epitelis. Jis atlieka apsauginę funkciją. Liaukų išskiriamos gleivės sulipina patekusius svetimkūnius( mikroorganizmus, dulkes) ir judėdami išstumia lauk (kosint, čiaudint).

Juose išsidėsčiusios balso stygos – kai oras eina pro jas, skleidžiamas garsas.

Jos sienelėje yra kremzliniai pusžiedžiai (C formos). Jie palaiko atvirus kvėpavimo takus, neleidžia žmogui uždusti.

Trachėja šakojasi į dešinįjį ir kairįjį bronchus, kuriais oras nukeliauja į plaučius bronchiolėmis, o tada ir į alveoles.

Juos sudaro: Bronchų medis Alveolės Plaučius saugo: krūtinės ląsta, o šią šonkauliai. Krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės skiria diafragma.