Zigmundas Froidas

man atrodo, kad žmonių giminės likimas priklauso nuo to, ar pasiseks kultūros raidai suvaldyti pirminį žmogaus veržimąsi agresijos ir susinaikinimo link, griaunantį žmonių sugyvenimą, ir kokiu mastu. Šiuo požiūriu galbūt kaip tik šiuolaikinė epocha itin verta dėmesio. Dabartiniu metu žmonės taip toli nuėjo suvaldydami gamtos jėgas, kad dėl visa to lengvai gali sunaikinti vienas kitą iki paskutinio žmogaus. Žmonės tai žino ir tai didele dalimi lemia jų nerimą, jų nelaimingumą, jų baimingą nuotaiką. Vis dėlto reikia tikėtis, kad antroji iš dviejų dangaus jėgų , amžinasis erosas, pasistengs apginti save kovoje su tokiu nemirtingu priešininku. Bet kas gali numatyti kovos baigmę ir įspėti, kieno bus pergalė .

Zigmundas froidas.

Psichoanalitinė z.

Kertinis froido teorijos principas libido (žmogaus lytinio potraukio energija, nesąmoningas žmogaus psichinės veiklos šaltinis) - gali būti nukreipiamas (sublimuojamas). Tai yra visi instinktyvieji potraukiai gali tapti kūrybinės energijos šaltiniai.

žmogaus moralinė sąžinė, jos branduolys - sąžinės, kaltės, atsakomybės jausmai - yra instinktyvių potraukių ir realybės konflikto padarinys.

Iki šiol tebėra labai populiarios žymesniųjų z. Froido šalininkų, ypač neofroidistų e. Fromo, a. Maslow ir kt. Etinės koncepcijos. E. Fromas psichoanalizės pagrindu siekė sukurti visą apimančią žmogaus filosofiją, kurios pagrindas žmogaus dvasinis pasaulis, tarpasmeninių santykių kultūra ir jos ugdymas.

Humanistinės etikos atstovai teigia, kad žmogus iš prigimties yra geras ir kad destruktyvumas nėra jo sudėtinė (integrali) dalis. Tačiau šis požiūris yra vertinamas kontraversiškai.

Sokratui blogio šaltinis buvo ne įgimtas žmogaus polinkis, o nežinojimas. Sokratas ydą laikė klaida. Pagal senąjį testamentą, žmogaus istorija prasideda nuodėmės aktu ir kad žmogaus troškimai nuo pat mažens yra blogi. Renesanso mąstytojai ir teologai teigė, kad žmogus viduje yra blogas, o pati didžiausia kliūtis žmogaus išganymui yra puikybė, kurią nugalėti galima tik paklūstant dievui ir tikint dievo gailestingumu. Žmogaus didingumo idėją skelbė švietimo filosofija. Žmogaus bevertiškumo ir niekingumo idėją radikaliausiai skelbė nyčė, iškeldamas antžmogio moralę, kur vertinama jėga ir pergalė.

Froido darbuose šios dvi priešingos idėjos buvo išreikštos psichologinės teorijos terminais.