Gdansko ir Rygos uostų palyginimo tyrimo ataskaita
Įvadas. Uostų palyginimas pagal dinamika. Gdansko ir Rygos jūrų uostų palyginimas pagal aprašomosios statistikos rodiklius. Gdansko ir Rygos jūrų uostų palyginimas pagal krovos tendencija.
Šiomis dienomis visame pasaulyje dažnai kalbama apie jūrų uosto naudą ir reikšmę valstybei. Tačiau kuo jis toks svarbus kiekvienai jūrinei šaliai, turinčiai uostą? Šiuolaikinė tarptautinė prekyba yra neatsiejama nuo jūrų transporto ir uosto veiklos. Jūrų transporto sistemos pagrindiniai uosto ir laivyno elementai yra jungiamoji grandis tarp jūrų susisiekimo kelių ir kitų transporto rūšių (Belova ir kt., 2012). Jūrų uostas - tai šalies vartai į platųjį pasaulį, į naujas rinkas, valstybės plėtrą bei klestėjimą. Uostas ir su juo susijusi veikla nemenkai papildo šalies biudžetą. Pasak I. Kazlaitės, uostai yra svarbūs ekonominės plėtros centrai, nes per juos gabenamos prekės ir keleiviai sukuria papildomą pridėtinę vertę, kuri prisideda prie nacionalinės ir regioninės ekonomikos vystymo. Valstybė, turinti uostą, gali didžuotis, nes tai ne tik milžiniškas pajamų šaltinis, bet ir šalį reprezentuojantis objektas. Baltijos jūrą supa 9 uostai, šioje jūroje susipina įvairiausios komunikacinės sistemos, todėl tai yra itin svarbus objektas Europos žemynui. Vienas iš svarbiausių ir labai didelę reikšmę turinčių uostų – tai Lenkijoje esantis Gdansko uostas. Tačiau kuo jis toks ypatingas ir išsiskiriantis iš kitų Baltijos jūroje įsikūrusių uostų?
