Glikozidai
Kai kurie jų stipriai veikia gyvūnų nervų sistemą, yra toksiški. Glikozidai yra skirstomi į kvapiuosius, karčiuosius, cianogeninius, putojančius ir kt. Kvapaus glikozido kumarino yra įvairių augalų-barkūno, stumbražolės, gardūnytės žolėje. Augalai, turintys daug kvapiųjų glikozidų gyvūnų nėra noriai ėdami. Kumarinas didelę reikšmę turi parfumerijos pramonėje, jis taip pat naudojamas kai kurių rūšių tabakui aromatizuoti. Bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalams būdingas glikozidas sinigrinas,sinalbinas. Jų sudėtyje yra sieros grupė. Fermentų įtakoje sieros grupės glikozidai skyla, sudarydami eterinį garstyčių aliejų, priduodantį krienams, garstyčioms būdingą aitrų skonį. Putojančių glikozidų - saponinų turi aroninių (Araceae), gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai. Jie stipriai veikia ląstelių pralaidumą, tirpina raudonuosius kraujo kūnelius. Saponių taip pat yra pavasarinės raktažolės (Primula veris), mėlynių lapuose. Paprastosios pakalnutės (Convallaria majalis) lapuose randama įvairių glikozidų, iš kurių žmogaus nervų sistemą raminančiai veikia konvaliotoksinas (naudojamas medicinoje). Širdioes ligoms gydyti naudojamas rusmenės (Digitalis purpurea) glikozidas gitoninas, digitaninas, tigoninas ir kt. Jų gausiai yra ne tik lapuose ir stiebuose, bet ir žieduose. Pavasarinio adonio (Adonis vernalis) glikozidai cimarinas, adinitoksinas naudojami kraujo apytakos susirgimams gydyti. Nuodingojo strofanto (Strophantus gratia) ir kai kurių kitų rūšių sėklose yra nuodingo glikozido strofantino naudojamo širdies, ligoms gydyti.
Nr 6. Antocianai, jų cheminė prigimtis, lokalizacija ląstelėje, oraganuose, vaidmuo augale,taikomoji reikšmė
Antocianai - tai neazotiniai fenoliniai junginiai, hidrolizuojant skylantys į gliukozę ir antocianidiną. Antocianai- labiausiai išplitę pigmentai, suteikiantys įvairią spalvą žiedams, vaisiams, vakuolės sultims ir, priklausomai nuo ląstelės sulčių reakcijos, keičiantys spalvą. Esant ląstelės sulčių rūgščiai reakcijai antocianai suteikia raudoną spalvą, šarminei - mėlyną ir neutraliai - violetinę. Dėka šių antocianų savybių gamtoje didelė spalvų įvairovė. Antocianai ląstelėje gali būti skystame arba kristaliniame būvyje. Jie švelnina žemas temperatūras ir ultravioletinių bei infraraudonųjų spindulių neigiamą poveikį, reguliuoja lapams tenkantį šviesos energijos kiekį, padeda apsidulkinti ir sėkloms bei vaisiams išplisti. Įvairių augalų jaunuose organuose antocianų yra daugiau nei senesnių. Jų taip pat daugiau augalų stiebuose ir lapuose rudenį ir pavasarį nei vasarą. Antocianų susidarymą sąlygoja ir cukraus kiekis augale. Jų susidarymą galima stimuliuoti papildomai apšviečiant, ypač esant žemai temperatūrai. Kai kurių augalų žieduose antocianų daugiau kai temperatūra aukštesnė (pelargonijų), kitų augalų žiedų spalva intensyvesnė būna esant žemai temparatūrai. Švelniųjų raktažolių (Primula sinensis) žiedai esant žemai temperatūrai yra tamsiai raudoni, temperatūrai kylant - palaipsniui šviesėja kol visiškai išbala. Antocianų gausumas gali būti ir šiltnamiuose auginamų augalų mineralinės mitybos trūkumo požymiu (pomidorų lapų apatinė pusė trūkstant fosforo parausta). Kardelių (Gladiolus) žiedams antocianai suteikia violetinius, alyvinius, rožinius, raudonus atsopalvius, antoksantini ir flavonidinai - kreminius. Iš antocianų labiausiai ištirti antocianidinai, kurie kardelių žieduose gali bųti įvairūs.
