Gyvenimo įgūdžių ugdymas

Gyvenimo įgūdžio ugdymas. Programa. Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Šeimos vaidmuo ugdant gyvenimo įgūdžius. Savimonė savęs pažinimas ugdomi gebėjimai. Pratimas. „ Aš – ypatingas “ Ugdomi gebėjimai. Pratimas. „ Augu ir keičiuosi “ Ugdomi gebėjimai. „ Aš augu “ paveikslėliai. Pratimas. „ Jausmų veidrodis “ Ugdomi gebėjimai. „. „ Judėjimas ir atsipalaidavimas “ Ugdomi gebėjimai. Pratimas. „ Kviečiu į ratą “ Ugdomi gebėjimai. Pratimas. „ Nuotaikingi vardai “ Ugdomi gebėjimai. Pratimas. „ Su kauke ir be kaukės “ Ugdomi gebėjimai. Pratimas. „ Perduok kitam “ Ugdomi gebėjimai. Pratimas. „ Ką jaučia kitas “ Ugdomi gebėjimai. „. „ Draugiškas ir nedraugiškas “ Ugdomi gebėjimai. Pratimas. „ Komplimentai “ Ugdomi gebėjimai. „. „ Lengvi ir sunkūs sprendimai “ Ugdomi gebėjimai. Pratimas. „ Ką aš daryčiau “ Ugdomi gebėjimai. Pratimas. „ Saugesnis sprendimas “ Ugdomi gebėjimai. Gyvenimo sunkumų įveikimas ugdomi gebėjimai. Pratimas. „ Jausmų muzika “ Ugdomi gebėjimai. Pratimas. „ Sunkių jausmų pasaka “ Ugdomi gebėjimai. Pratimas. „ Atsipalaiduoju “ Ugdomi gebėjimai.

Ugdant gyvenimo įgūdžius labai svarbus pačių ugdytinių vaidmuo, t. y. jų ugdymasis.

Gyvenimo įgūdžiai ugdomi ne vien specialių užsiėmimų ar veiklos metu. Bendravimas, papildomojo ugdymo užsiėmimai irgi padeda vaikų asmeniniam ir socialiniam vystymuisi.

Šeima taip pat neatskiriama ikimokyklinės įstaigos bendruomenės dalis. Šeima turi aktyviai dalyvauti ugdymo procese bendraudama ir bendradarbiaudama su pedagogais.

Kiekvienos vystymosi srities bei ugdomų gyvenimo įgūdžių lyginamasis svoris bei turinys skirtingose amžiaus grupėse skiriasi. Pavyzdžiui, skiriasi gyvenimo sunkumai, su kuriais susiduria ir kuriuos turi įveikti ikimokyklinukai ir mokiniai. Ikimokyklinukams ir pradinukams ugdant bendravimo įgūdžius labai svarbu įsidėmėti, kad ne visi suaugusieji yra geri ir ne visais suaugusiaisiais galima pasitikėti.

Vaikai piešia save, aplink autoportretą klijuoja paveikslėlius, simbolizuojančius jų ypatingumą ir išskirtinumą.

Kiekvienas vaikas gauna popieriaus lapą „Aš augu“, suskirstytą į tris dalis: „Aš gebėjau“, „Aš gebu“, „Aš gebėsiu“, ir simbolinių paveikslėlių. Paveikslėliai vaizduoja vaiko kūno keitimąsi bei judesių tobulėjimą (ropojantis, vaikščiojantis, šokantis, sportuojantis vaikas) ir įvairių mokėjimų, gebėjimų raidą (žaidžiantis su barškučiu, lėle, mėginantis susivarstyti batų raištelius; piešiantis, dainuojantis, konstruojantis; žaidžiantis kompiuteriu, skaitantis, rašantis vaikas).

Pedagogas paprašo vaikų kiekvieną krūvelę paveikslėlių įklijuoti vis į kitą lapo dalį. Dėliodamas ir klijuodamas paveikslėlius vaikas gali pasitarti su pedagogu arba kitais vaikais. Paprašytas nupiešia dar ką nors (gal geba palaistyti gėles, nuskusti bulves, nueiti į parduotuvę ir kt.).

Linksmos, energingos ir ramios, svajingos muzikos įrašai, užtektinai vietos judėjimui, savijautos žymėjimo kortelės: geltona – pagerėjusiai savijautai, žalia – nepakitusiai savijautai, juoda –pablogėjusiai savijautai pažymėti.

Vaikai tyrinėja, kaip aktyvus judėjimas ir atsipalaidavimas veikia jų nuotaiką.

Tegu vaikai pabėgioja, pašūkauja, padūksta skambant linksmai, energingai, trankiai muzikai. Muzikai nutilus vaikai savijautą pažymi viena iš trijų kortelių (geltona, žalia ar juoda). Tegu vaikai ramiai pasvajoja, paguli, atsipalaiduoja skambant lėtai, svajingai muzikai, o jai nutilus savijautą vėl pažymi viena iš trijų kortelių.Kartu suskaičiuojama, kiek geltonų, žalių ir juodų kortelių vaikai padėjo aktyviai pajudėję ir kiek geltonų, žalių ir juodų kortelių vaikai padėjo atsipalaidavę.

Diskutuojama, aptariama ir prieinama prie išvados, kad judėjimas ir atsipalaidavimas gali pagerinti savijautą.

Vaikams pasiūloma pažaisti žaidimą „Kviečiu į ratą“. Tegul vaikai pasirenka jų mėgstamą minkštą žaislą (kiškutį, lėlę ir kt.) – iš rankų į rankas perduodamą susipažinimo ir susidraugavimo simbolį. Žaidimą pradeda pedagogas. Jis prieina prie vieno ne rate žaidžiančio vaiko, prisistato, perduoda jam simbolį. Vaikas, gavęs minkštą žaislą, turėtų ateiti į ratą, pasakyti savo vardą ir ką nors apie save. Prisistatęs sėdintiesiems rate, prieina ir susipažįsta su kuriuo nors iš grupėje žaidžiančių ar bėgiojančių vaikų, perduoda jam simbolį ir pakviečia į ratą. Žaidimas tęsiamas tol, kol į ratą susiburs ir prisistatys visa grupė. Kai visi jau rate, dainuojama, žaidžiamas smagus žaidimas, skanduojami dvieiliai siekiant pajausti buvimo drauge džiaugsmą.

Išgirdę prisistatančiojo vardą vaikai sugalvoja ir prie vardo prideda draugui „tinkamus“ nuotaikingus žodžius.

Vaikams susėdus ratu pasiūloma pažaisti nuotaikingų vardų žaidimą. Tegul vienas žaidėjas pasako savo vardą, o kiti sugalvoja ir prie vardo prideda prisistatančiojo nuotaiką atspindintį žodį (pavyzdžiui, ramusis Jonas, linksmoji Danguolė), būdo savybę (pavyzdžiui, geraširdė Agnė, drąsuolis Marius), gebėjimus (pavyzdžiui, dainininkas Julius, sportininkė Dovilė). Vaikų sugalvoti nuotaikingi vardai užrašomi į popieriaus lapelius, jie įteikiami kiekvienam vaikui – „vardo savininkui“. Pasiūloma parsinešti lapelius į namus ir kartu su tėveliais sugalvoti tokių pat ar visai kitokių nuotaikingų vardų.