Įgūdžių susidarymo ypatumų tyrimas laboratorinis darbas

Įvadas. Tyrimo metodika. Tyrimo dalyviai. Duomenų rinkimo būdai. Tyrimo eiga. Duomenų apdorojimas. Rezultatai. I grupės tiriamųjų grafinių įgūdžių formavimasis I ir II serijose. II grupės tiriamųjų grafinių įgūdžių formavimasis I ir II serijose. I ir II grupės skirtingų serijų grafinių įgūdžių susidarymo rezultatų palyginimas. Skirtingų grupių I ir II serijų grafinių įgūdžių susidarymo rezultatų palyginimas. Išvados. Literatūra. Priedai.

Motorika (lot. motus – judėjimas) – organizmo arba organų fizinis aktyvumas. Motorikos sąvoka apima judesius, kurie reikalingi atlikti tam tikrus veiksmus. Net mažiausias motorikos sutrikimas neigiamai veikia mokymąsi, intelektualinius gebėjimus, o taip pat yra susijęs su emocine ir fizine būkle.

Kiekvienas žmogus susidaro daug įvairių įgūdžių: kalbėjimo, vaiščiojimo, skaitymo, dainavimo , šokimo, piešimo, braižymo ir daugelį kitų įgūdžių. Tačiau, gali būti formuojami ir vidiniai įgūdžiai – protinės veiklos įgūdžiai. Pavyzdžiui, problemų sprendimo, veiklos planavimo, meninės kūrybos. Įgūdžiams formuojantis, automatinami kai kurie veiksmai ir jų reguliavimas, tačiau, veikloje kartu dalyvauja ir sąmonė, kai atsiranda kokios nors kliūtys. Pavyzdžiui, vaikštantis žmogus neįsisąmonina komandų raumenims, pusiausvyros ir kitų veiksmų, judesių. Tačiau, jei einant pasitaikys kokia nors kliūtis, dažniausiai veiksmai bus kontroliuojami sąmone. Kai formuojasi įgūdžiai , keičiasi atliekami veiksmai - keičiasi judesiai. Jie tampa tikslesni, ekonomiškesni, greitesni. Keičiasi kontrolė. ( Jacikevičius, p.96).

Judesio išmokimas ir įgūdžio susidarymas yra formuojami judesio veiksmo. Žinių ir patirties dėka žmogus išmoksta vieną ar kitą judesį. Nuolat kartojamas moėjimas tampa įgūdžiu. Motorinio įgūdžio sąvoka apima tokius veiksmus, kurie tampa automatiniais ir atsiranda mokymosi ir praktikos dėka (Степаненкова, p.87).

Motorinis įgūdis – automatizuota išmokto motorinio veiksmo forma. Įgūdis susiformuoja išmokimo pagrindu ir tuo pačiu yra pagrindas kitiems išmokimams.Barnšteinas įrodė, kad atliekant motorinius veiksmus, organizmas darosi stipresnis, ištvermingesnis, lengvesnis. Šią organizmo savybę jis pavadino pripratimu.

Judėjimo pratimų kartojimas reikalingas tam, kad kaskart vis sėkmingiau būtų galima atlikti judesį. Natūraliomis sąlygomis išorinės aplnkybės, kuriomis atliekamas veiksmas, gali skirtis, taip pat ir ir judesys kelis kartus iš eilės nepasikartoja vienodu tikslumu. Barnšteino manymu, bet koks pakartojimas yra pakartojimas be pakartojimo.

Susidarant motoriniam įgūdžiui, didelę reikšmę turi nervų sistema. Tam, kad susidarytų įgūdis, smegenys reikalauja ilgos treniruotės. (Степаненкова, p. 89).

Išskiriami keletas įgūdžio formavimosi etapų. Pirmasis etapas - pats trumpiausias. Tikslas – pirminis išmokimas. Susipažindamas su užduotimi, žmogus jaučia nepasitikėjimą, atsiranda nereikalingi judesiai. Antrasis etapas ilgesnis. Daugkartinis judesių pasikartojimas. Gerėja užduočių atlikimo rezultatas. Supranta savo veiksmų prasmę, nors gali klysti. Trečiasis etapas - įgūdžio susiformavimas. Tiksliai ir automatiškai atliekami veiksmai. (Степаненкова, p.97).

Šio laboratorinio darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti skirtingų sąlygų poveikį kai kurių grafinių įgūdžių formavimuisi.

1. sudaryti dvi vartojusių ir nevartojusių alkoholį tiriamųjų grupes ir atlikti eksperimentą ;

2. palyginti I ir II grupės atskirų tiriamųjų grafinių įgūdžių formavimosi ypatumus, esant skirtingoms sąlygoms;

3. palyginti bendrų I ir II tiriamųjų grupių grafinių įgūdžių formavimosi ypatumus, esant skirtingoms sąlygoms.

Tyrime dalyvavo 16 moterų, kurių amžiaus vidurkis - 32 metai. Atskirų tiriamųjų išsilavinimas skirtingas, tačiau ne mažesnis nei profesinis, dauguma jų turi aukštąjį išsilavinimą.

Atsitiktinės atrankos būdu buvo sudarytos 2 grupės po 8 tiriamasias, kurių viena (II grupė) prieš atliekant eksperimentą buvo išgėrusi taurę (200 ml) vyno. Kita tiriamųjų grupė (I grupė) alkoholio nebuvo vartojusi. Nei viena iš tiriamųjų neturi priklausomybės alkoholiui. Visos tiramosios alkoholį vartoja saikingai, dažniausiai esant tam tikrai progai.