Įmonės AB „Rokiškio sūris" veiklos rezultatų analizė

Įvadas. Teorinė dalis. AB „Rokiškio sūris“ įmonės charakteristika. AB „Rokiškio sūris“ įmonės istorija. AB „Rokiškio sūris“ rinka ir pardavimai. AB „Rokiškio sūris“ įmonės išorinės ir vidinės aplinkos analizė. AB „Rokiškio sūris“ mokumo analizė. AB „Rokiškio sūris“ veiklos ekonominio efektyvumo analizė. AB „Rokiškio sūris“ ilgalaikio turto analizė. AB „Rokiškio sūris“ trumpalaikio turto analizė. AB „Rokiškio sūris“ pelno analizė. Įmonės santykinių rodiklių analizė. AB „Rokiškio sūris“ pelningumo analizė. AB „Rokiškio suris“ likvidumo rodiklių analizė. AB „Rokiškio sūris“ bankroto galimybės diagnozavimas. Rizikų analizė. Išvados. Literatūra. Priedai.

Darbo tikslas — atlikti AB „Rokiškio sūris" veiklos rezultatų analizę

Kiekvienoje akcinės bendrovės “Rokiškio sūris“ grupės pagrindinė veikla yra skirtinga:

AB „Rokiškio sūris“ – viena iš didžiausių pagal pajamas Lietuvos pieno perdirbimo įmonių grupė. Jos pardavimai plačiai išskaidyti – tiek eksportas į Rytų bei Vakarų rinkas, tiek pilnas spektras šviežių pieno produktų, kurie skirti tiek vidaus rinkos, tiek kaimyninių šalių poreikiams patenkinti. Kompanija apie 35,42% produkcijos parduoda Lietuvoje, o 55,76% kitose ES šalyse.

Rokiškio įmonės specializacija – fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir jų prekyba.. Utenos įmonės specializacija – švieži pieno produktų vietinei rinkai, išrūgų baltymų koncentrato, pieno miltų ir sviesto gamyba. Ukmergės įmonės specializacija – varškės ir varškės produktų gamyba.

Daugiau nei 2/3 produkcijos AB „Rokiškio sūris“ grupė eksportuoja. Didžiąją eksporto dalį sudaro fermentiniai sūriai. Grupė nuo seno orientuojasi į masinę jų gamybą ir yra viena iš didžiausių bei žinomiausių jų gamintojų Centrinės ir Rytų Europos regione. Rokiškio sūris pagamina apie 30 tūkst. tonų fermentinių sūrių per metus.

Stiprybės: verslo ar projekto ypatybės, suteikiančios jam pranašumą prieš kitus.

Trūkumai: verslo ypatybės, dėl kurių verslas ar projektas yra nepalankesnėje padėtyje nei kiti.

Galimybės: aplinkos elementai, kuriuos verslas ar projektas galėtų išnaudoti savo naudai.

Grėsmės: aplinkos elementai, kurie gali sukelti problemų verslui ar projektui.

Kiek vidinė įmonės aplinka atitinka išorinę aplinką, išreiškiama strateginio tinkamumo sąvoka. Svarbu nustatyti SWOT, nes jie gali būti svarbūs vėliau planuojant tikslą. Pirmiausia, atsižvelgiant į SWOT, sprendimus priimantys asmenys turėtų apsvarstyti, ar tikslas yra pasiekiamas. Jei tikslas nepasiekiamas, jie turi pasirinkti kitą tikslą ir pakartoti procesą. SWOT analize siekiama nustatyti pagrindinius vidinius ir išorinius veiksnius, kurie laikomi svarbiais tikslui pasiekti. SWOT analizė suskirsto pagrindinę informaciją į dvi pagrindines kategorijas:

Atliekant analizę, vidiniai veiksniai gali būti vertinami kaip stipriosios arba silpnosios pusės, atsižvelgiant į jų poveikį organizacijos tikslams.

Apibendrinant galima teigti, kad įmonė AB „Rokiškio sūris“ SWOT analizės rezultatai atskleidė stiprybes – darbuotojų profesionalumas bei aukštus standartus bei stipria poziciją Lietuvos ir užsienio rinkose. Įmonė taip pat turi trūkumų – nėra didelių siekių kurti naujus produktus, kadangi dabartiniai yra puikiai įsitvirtinę rinkoje. Išnagrinėja įmonės galimybės pastebėjome, kad įmonė gali plėstis užsienio rinkoje. Taip pat apžvelgus AB „Rokiškio sūris“ grėsmes pastebime, kad įmonei didžiausias grėsmes kelia didieji konkurentai.

Remiantis AB „Rokiškio sūris“ duomenimis, buvo apskaičiuotas 2015-2018 metų viso turto apyvartumas kartais, kurio pokyčiai matomi žemiau pateiktoje diagramoje. (Žr. 4-ą paveikslą).

Išanalizavus AB „Rokiškio sūrio“ viso turto efektyvumo rodiklius galima daryti išvadą jog, visu analizuojamu laikotarpiu visas turtas buvo naudojamas neefektyviai. 2015 metais siekė 1,27, tačiau per ateinančius metus (2016 m.) jis dar labiau didelis, nes įmonės pardavimai išaugo - 29692 tūkst. Eurų, tačiau įmonės turtas sumažėjo – 12195 tūkst. Eurų ir viso turto apyvartumas siekė tik 1,59 procentiniu punktu. 2017 metais pardavimai išaugo 17370 tūkst Eurų, o tai yra 8 procentiniais punktais. Tačiau turtas lyginant su 2016 metais išaugo 14 procentiniais punktais, o tai lėmė viso turto apyvartumo rodiklio pagerėjimą. Kuris lyginant su 2016 metais žemesnis 0,1 kartų, ir siekė 1,49, tačiau lyginant su 2015 metais padidėjo yra 0,22 karto. Lyginant 2018 metų duomenis turto apyvartumas sumažėjo iki 1,20 sumažėjo net 0,29 procentiniai punktais ir pasiekė žiamiausia rba lyginant su 2015-2017metais. Tačiau nors 2018 metų apyvartumo rodiklis pasiekė 1,20 ribą, analizuojamu laikotarpiu viso turto apyvartumo rodiklis nesiekė 1 ribos, tai reiškia, jog turtas nei vienais metais nebuvo naudojamas efektyviai.