"Nežinau kokiais ginklais bus kaunamasi Trečiajame pasauliniame kare, tačiau Ketvirtajame pasauliniame kare bus kovojama su pagaliais ir akmenimis." A. Einšteineas
Įdomus posakis, tiesa. Bauginantis. Ir ne be reikalo. Tobulėjant žmonijai, išrandant tūkstančius nuostabių dalykų, mes (kaip žmonijos dalis) atrandame šimtus būdų save susinaikinti.
Kiekvieną dieną mokslininkai tyrinėja pavojingus užkratus, bakterijas siekdami atrasti joms vaistus, tačiau tuo pačiu jie atranda ir / ar sukuria jų formas, kurios gali būti panaudojamos kurti biologiniams ginklams.
Siekdami surasti naujų medžiagų kurti ir įgyvendinti savo idėjas mes sukuriame cheminius ginklus.
Ir čia tik tie atradimai, kurie atsiranda siekiant kitų, geresnių tikslų. O kur dar įgimtas noras "daugiau", kuris veda mus link noro nenusileisti kaimynui? Kur "bijau...", kuris verčia mus apsiginkluoti nuo galvos iki kojų?
Didžiausia yda kurią turi šie ginklai yra ta, kad jie yra orientuoti į kiekį, nesirenkant tikslaus taikinio. T.y. nei bomba, nei cheminis ginklas nežudo ir neluošina tik kareivių. Jie pasmerkia visus atsiradusius savo kelyje - kareivius, civilius, vyrus, moteris, vaikus.
Lyginant pirmų dviejų pasaulinių karų skaičius matomas ryškus augimas. Žuvo daugiau žmonių, daugiau suluošinta, panaudoti efektyvesni naikinimo ginklai, žuvo daugiau civilių ir daugiau įsitraukė šalių. Dvigubai ar daugiau.
Iš istorijos galime daryti išvadas, kad trečiajame pasauliniame kare įsijungtų dar daugiau valstyvių, žūtų dar daugiau žmonių. Trokštame tikėti, kad ne, mes juk sąmoningi žmonės, nepanaudotume atominės ir vandenilinės bombos, kuri sunaikins viską savo kelyje.
Tačiau tvyrant nesantaikai, verdant kraujui, metaforiškai atsukti kitą skruostą pavyksta retam. Įskaudinti mes trokštam atsilyginti ir anksčiau ar vėliau mes nusiristume prie žemiausių / žiauriausių priemonių naudojimo.
O visą kitą įvykių eigą galime pasiskolinti iš kokio filmo apie pasaulio pabaigą. Tik kažin ar pabaiga būtų laiminga kaip filme. Juk tas karštas kraujas atvėsta ir supranti ką padarei. Aišku jei yra kam suprasti. Galbūt pabaigoje liks tik griuvėsiai, dulkės ir milijonai metų evoliucijos, kol vėl galėsim stot į kovą.
2019 m. Geriausias atsakymas
