Jungiamasis audinys
Audiniai. Jungiamieji audiniai. Jungiamųjų audinių funkcijos. Jungiamojo audinio ląstelės. Tarpląstelinė medžiaga. Jungiamojo audinio skaidulos. Jungiamojo audinio pagrindinė medžiaga. Jungiamasis audinys skirstomas į. Gemalo jungiamasis audinys. mezenchima. Jungiamąjį audinį sudaro. Skaidulinis jungiamasis audinys. Purusis jungiamasis audinys su kraujagyslėmis. Specialusis jungiamasis audinys. Riebalinis audinys- baltasis ir rudasis. Specialusis jungiamasis audinys. Retikulinis (tinklinis) audinys. Riebalinis audinys. Jungiamųjų audinių grupė. Kremzlinis audinys. Kaulinis audinys. Kaulinio audinio tarpląstelinė medžiaga. Kaulinio audinio plokštelė. Kaulinis audinys. KRAUJAS – tai skystas jungiamasis audinys. Kraujo klampumas vadinamas hematokritu. Kraujo sudėtis. Kraujas. Kraujo atliekamos funkcijos. KRAUJO LĄSTELĖS YRA eritrocitai, leukocitai, trombocitai. ERITROCITAI – raudonieji kraujo kūneliai. ERITROCITAI-raudonieji kraujo kūneliai. HEMOGLOBINAS – sudedamoji eritrocito medžiaga. LEUKOCITAI – baltieji kraujo kūneliai. Leukocitų įvairovė. Leukocitas. Leukocitai aktyviai dalyvauja organizmo uždegiminėse reakcijose. Granulocitų rūšys. BAZOFILAS – dalyvauja alerginėje organizmo apsaugoje. EOZINOFILAS – pasižymi antiparazitiniu veikimu. Neutrofilas – fagocituoja svetimkūnius. LIMFOCITAS- dalyvauja imuninėje organizmo apsaugoje. MONOCITAS – fagocituoja svetimkūnius. Trombocitai- kraujo plokštelės. Krešėjimas. Trombocitai dalyvauja kraujo krešėjime. KRAUJO PLAZMA – sudaro 55% kraujo tūrio. Gliukozės ir cholesterolio norma kraujyje. Cholesterolis kraujagyslėse. Cholesterolis užkemša kraujagysles. Kraujo grupės. Kraujo donorystė. Kiek kraujas galioja. Donorysrė.
Tai didelė grupė audinių, kuriuos sieja bendra kilmė – jie visi išsivysto iš mezenchimos. Šie audiniai sudaryti iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos. Jų ląstelės yra labai įvairios. Tarpląstelinė medžiaga išsidėsčiusi tarp ląstelių ir yra priklausoma nuo jų, nes ląstelės ją gamina ir rezorbuoja.
Trofinė (maitinamoji) Apsauginė (imuninė) Paraminė Apsauginė funkcija siejama su specialių jungiamojo audinio ląstelių – fagocitų veikla. Atraminė funkcija siejasi su organų stromos formavimu.
Limfocitai Plazmocitai Makrofagocitai Pigmentinės ląstelės Bazofiliniai audinių granuliocitai, Rutuliniai leukocitai Riebalinės ląstelės.
Fibroblastocitai – gausiausios šio audinio ląstelės. Jos gamina pagrindinę medžiagą ir skaidulų komponentus. Fibrocitai- mažesnės ir funkciškai pasyvesnės ląstelės . Išsivysto iš fibroblastocitų. Retikuliocitai- jų aptinkama kraujo ir limfos formavimosi organuose. Sintetina kai kurias kalogenines skaidulas. Rutuliniai leukocitai- epiteliu migruojančios ląstelės. Ypač gausu žarnų liaukų epitelyje,kvėpavimo, šlapimo ir kt. organų jungiamąjame audinyje. Riebalinių ląstelių gausu riebaliniame audinyje.
Pericitai- mažiausiai giferencijuotos šio audinio ląstelės, supančios kapiliarus ir venules. Limfocitai-svarbiausios imuninės sistemos ląstelės. Plazmocitai- jų ypač daug kraujo ir limfos formavimosi organuose. Gamina antikūnius. Makrofagocitai- fagocituoja bakterijas ir kitus ligų sukėlėjus. Pigmentinės ląstelės- citoplazmoje kaupia pigmentus. Yra melanocitai ir chromatoforocitai. Bazofiliniai audinių granulocitai – dalyvauja uždegiminėse iralerginėse reakcijose.
Sudaryta iš jungiamojo audinioskaidulų ir pagrindinės medžiagos. Ją sintetina tik sąvosios ląstelės. Šioje medžiagoje nuolat vyksta medžiagų apykaita ir įvairūs persitvarkymo procesai susiję su jo prisitaikymu prie besikeičiančių sąlygų. Suteikia audiniuitvirtumo, elastiškumo, atsparumo tempiant, o jo ląstelėms – paraą. Ji nuolat kinta- sena rezorbuojama, gaminama nauja.
