Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, konspektas

Jungtinė didžiosios britanija jungtinė didžiosios britanijos ir šiaurės airijos karalystė . JK KT sudaro trys dalys. Didžiąją laisvių chartiją. Šlovingos revoliucijos epocha. Sosto paveldėjimo aktas ( 1701m ). – 1706m. Sąjungos su Škotija aktas. Tautos atstovavimo aktą. Parlamento aktas 1911m. Konstitucinės konvencijos konstitucinės konvencijos konstituciniai papročiai. Jos susijusios 2 konstitucinių teisinių santykių sritimis. Galiojančios konstitucijos bruožai. Žmogaus teisės ir laisvės pagrindiniai bruožai. Bendruomenių rūmai , Lordų rūmai bei valstybės vadovas - monarchas. Vyriausybė ir MP yra visuomet susaistytas su Bendruomenių rūmų egzistuojančia politine dauguma. Jog JK nėra klasikinio valdžių padalijimo. Aukštojo Teismo teisėjai gali priimti sprendimus , panaikinančius parlamento aktus ". Valstybės valdymo forma ir valstybės valdžių sistema. Įstatymų leidžiamoji valdžia. Bendruomenės rūmams vadovauja spikeris ( pirmininkas. Ministro pirmininko įgaliojimai. Jk valstybės sandoros formos.

Neretai kalbant apie JK daugeliu aspektų yra išskirtinė valstybė. Kalbant apie JK lygia greta vartojami Anglijos, Dž.Britanijos terminai. Todėl ar sąvokos Anglijos KT, Dž.Britanijos KT yra lygiavertės? Bendrinėje kalboje šios sąvokos įsitvirtinusios ir dažniausiai vartojamos sinonimiškai. Tačiau istorinis Anglijos, Škotijos, Airijos, Velso raidos aspektais leidžia manyti, kad terminai gali turėti savarankišką sampratos kontekstą. Oficialūs pavadinimai yra JK ir Š.Airijos karalystė. Oficialus sutrumpinimas JK. Dž.Britanija sudaro Anglija, Škotija ir Velsas, yra JK ekonominis politinis kultūrinis, netgi geopolitinis pagrindas.

Kitas išskirtinis jos bruožas JK, kad būdama parlamentarizmo, konstitucionalizmo idėjų, doktrinų, raidos lyderė šalis neturi vieno teisinio akto, kurį galėtume įvardinti kaip KT. ši aplinkybė suteikia pagrindo JK KT vadinti nerašytine. Ši pozicija pagrįsta, nes nėra nė vieno teisės akto, kuris būtų oficialiai įvardytas kaip KT, ir antra, gana reikšmingą vietą šios valstybės sistemoje užima konstituciniai papročiai. Visuomeniniai santykiai, atsirandantys valstybinės valdžios, institucijų kūrimo, jų tarpusavio santykių, žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo ir apsaugos garantavimo srityse, tokie santykiniai JK yra reguliuojami parlamento priimtais įstatymais. Taip pat šiuos santykius reguliuoja teisminiai precedentai bei konstituciniai papročiai ( konstitucinės konvencijos).

Nors JK KT yra sistema teisės aktų, kurių dalis yra nerašytinio pobūdžio, galima teigti, kad pozityviosios teisės normos sudaro pagrindinę teisės normų grupę, reguliuojančią konstitucinius teisinius santykius. Šie teisės aktai priimti labai skirtingu laikotarpiu :

Todėl galima teigti, kad JK yra rašytinė, tačiau nekonsoliduota konstitucija.

Tačiau yra keletas nuomonių kurie apibūdina JK kaip rašytine KT, vyraujanti nuomonė, kad rašytinė, kad vientisas aukščiausios galios teisinis aktas, priimtas ir keičiamas ypatinga tvarka, nustatantis amsens teisinės padėtes pagrindus bei viešosios valdžios organizacijos ir funkcionavimo pagrindus. Pažymėta, kad kalbant apie konstitucijos nekonsoliduotumą pabrėžiamas juridinis šio proceso aspektas. Tačiau teorinė, doktrininė KT konsoliacija seniai įvykus. Doktrinoje neabejojama, kokie teisės aktai yra KT ir koks jų turinys. ( nekonsoliduota, nes KT turinio normos yra įtvirtintos skirtingos formos teisės šaltiniuose.

Taigi, KT apima visumą įstatymų ( statutų), teismo precedentų ir konstitucinių susitarimų, arba konvencijų.

JK KT sudaro trys dalys : Statutinė teisė, bendroji teisė, kurios pagrindinis šaltinis yra teismų precedentai, ir konstituciniai susitarimai, arba konstitucinės konvencijos.

Pirmiausia reikia paminėti Didžiąją laisvių chartiją. Šis istorinis dokumentas buvo priimtas XIIIa.- 1215m. ir yra laikomas vienu pagrindinių tesės aktų, įtvirtinusių parlamentarizmo pradžią, ne tik Anglijoje , bet ir visame pasaulyje. Šiame akte minima atstovaujamoji institucija Karalystės Taryba, kuriai buvo suteikta išskirtinė teisė nustatyti mokesčius. Tad su Dž. Laisvės chartija valstybės finansiniai klausimai priskiriami atstovaujamosios institucijos – parlamento veiklos sričiai. Be parlamentarizmo šiame akte buvo reglamentuotos ir kai kurios žmogaus teisės bei laisvės. Dž. Laisvių chartija nustatė, jog asmuo be teismo sprendimo negali būti suimtas arba atimta jo nuosavybė.