Kancerogenezė jos vystymosi stadijos

Į sveiko žmogaus gyvenimą lėtai arba staigiai įsiveržia liga, sugriaudama visus planus, sutrikdydama įprastą gyvenimo ritmą, sukeldama didelę baimę: ar pasveiksiu, ar dirbsiu, ar gyvensiu?

Visada yra tikimybė susirgti įvairiomis ligomis - lengvomis ir sunkiomis, trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis, tačiau iškart kyla klausimas, kokiomis ligomis žmonės bijo susirgti šiandien? Manau, kad visuomenė labiausiai bijo sunkių, nepagydomų ligų ir jų eigos, tokių kaip: ŽIV, AIDS, Hepatitas B; C ar Vėžys ( Kancerogenezė ).

Mano referatas bus skirtas aptarti, manau sunkiausiai pagydomai ligai - vėžiui, kuris žmogų veikia fiziškai, morališkai, keičia jo komunikaciją su aplinka, pažeidžia socialinius ryšius, paliečia dvasinę pusiausvyrą ir iš pagrindų ardo jo gyvenimą.

Tai kas gi yra vėžys? Kokios priežastys jį sukelia? Koks yra jo vystymasis ir kokios yra jo vystymosi stadijos? Bei kaip su juo kovoti?

Terminas onkologija – mokslas apie navikų kilmę, prigimtį, rūšis, gydymą. Kalbant apie navikus, reikia žinoti apie organizmo audinių sandarą, nes navikas – tai iškreiptas audinio sandaros atkartojimas. Organizmas sudarytas iš didelės įvairovės elementų, kuriuos matome tik per mikroskopą – tai ląstelės. Ląstelėse pagal tam tikrą biologinį ritmą visą gyvenimą vyksta dalijimosi ir dauginimosi procesai. Ląstelėms dalijantis ir dauginantis organizme vyksta sveikimo arba degeneraciniai procesai: pvz., užgyja žaizdos, sugyja lūžę kaulai ir kt. jei organizmo būsena normali, įvairūs reguliacijos mechanizmai ląstelėse išlaiko tarpusavio pusiausvyrą. Dėl įvairių priežasčių, kurios mokslui dar nėra gerai žinomos, ląstelių dalijimosi ciklai gali sutrikti, prasideda nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis, pati ląstelė pakinta. Šios pakitusios ląstelės organizmo reguliacijos, imuninės sistemos mechanizmai jau nesugeba reguliuoti, ląstelė pradeda netvarkingai dalytis ir augti autonomiškai, pagal savo dėsnius. Tokia navikiukai pakitusi ląstelė formuoja naviką.

Yra daug neaiškumų, dėl ko atsiranda ir auga navikai, tačiau nėra abejonės, kad tai ne vieno organo, bet viso organizmo liga, ji vystosi nepastebimai ir tik išsprūdusi iš organizmo reguliacijos sistemų kontrolės pradeda duoti simptomus. Spėjama, kad apie 40% navikų priežastys yra daugiau ar mažiau aiškios – tai rūkymas, ultravioletiniai spinduliai, piktnaudžiavimas alkoholiu. Likusiųjų 60% priežastys nėra aiškios, tačiau manoma, kad ne paskutinę vietą užima gyvenimo būdas, mityba, paveldimumas, virusai, genai.

Imunopresiniai ir citotoksiniai vaistai;

Navikinis augimas neapsiriboja augimu viename organe, ląstelės atitrūksta nuo pirminio naviko ir organizmo skysčiais – limfa ar krauju – nunešamos į kitus organus, sukeldamos naujus židinius – metastazes.

Naviko augimo greitis priklauso nuo daug priežasčių – nuo pačios ląstelės energijos, nuo aplinkinių sveikų ląstelių gebėjimo priešintis navikiniam procesui, nuo organizmo imuninės sistemos ir nuo įvairių kitų organizmo reguliacinių mechanizmų. Atsiradęs vėžys nebūtinai turi progresuoti. Kai kada, esant stipriems organizmo reguliaciniams mechanizmams, stebima net savaiminė naviko regresija. Tačiau yra grupė navikų, kurių eiga piktybiška, agresyvi, jiems net pradinėse jų augimo stadijose organizmas nesugeba pasipriešinti, ir šiais atvejais medicina yra bejėgė.

Amerikos vėžio tyrimo instituto duomenimis, neracionali mityba sukelia 40% tokių ligų vyrams ir 60% moterims. Maiste esančios vėžį sukeliančios medžiagos paprastai nepriklauso greitai veikiančioms ir palengva kasdien nuodija organizmą.