Kas yra laisvė?

Filosofijos referatas. Kas yra lasivė? Įvadas. Kasdieniniame gyvenime žmonės laisvę suvokia daugeliu skirtingų būdų vieni kaip atsakingumo laisvę, kiti kaip kūrybos laisvę, dar kiti kaip pačio žmogaus laisvę ar savo veiklos darymo laisvę. Laisvė žmogaus gyvenime. Individas yra laisvas iš prigimties, todėl gali įvykdyti laisvę savo veiksmuose. Laisvės samprata filosofijoje. Tik žmogus yra laisvas, nes tik jis egzistuoja pats save apspręsdamas. Pagal Kantą, laisvė yra ne duota, o užduota, būtent laisvė nėra suteikiama pačiu buvimo faktu, o privalo būti paties žmogaus laimima.

Individas yra laisvas iš prigimties, todėl gali įvykdyti laisvę savo veiksmuose. Tai reiškia, kad jis gali visapusišką laisvę ivykdyti ir įrodyti kiekvienoje naujoje situacijoje. Įvairiose gyvenimo srityse laisvė pasireiškia skirtingais būdais: pirmiausia, religinė laisvė. Pasirinkti išpažintą tikėjimą, o galbūt, iš viso niekuo netikėti. Taip pat labai svarbi yra minties laisvė. Atstovauti tam tikras pažiūras moksle ir t.t. Žinoma, taip pat, spaudos ir žodžio laisvė. Žmonės turi visas teises organizuotis, rengti mitingus, laisvai išsakyti savo nuomonę. Tačiau reikia nepamiršti „Mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė“, – kaip teigė I.Kantas. Laisvės formos kaip politinė, religinė, mokslinė ir kitos liečia ne tik žmogaus apsisprendimo teisę, bet ir jo nepriklausomumą nuo jį supančios aplinkos. Jauną žmogų itin veikia socialinė aplinka, ypač tėvų, senelių, mokytojų auklėjimas. Visa tai formuoja žmogaus mąstymą, intelektą, charakterį, pažiūras į kitus žmones, politiką, vertybes. Laisvės problemos sprendimas priimamas taip, kaip žiūrima į individo santykį su visuomene arba valstybe. Visuomenės ir valstybės pagrindinis darbas yra tas, kad ji turi apsaugoti asmens gyvybę, užtikrinti saugumą ir taip sutvarkyti socialumą, kad kiekvienas žmogus jaustųsi laisvas, galėtų parodyti savo individualumą, realizuoti save kokioje nors veiklos srityje ir gyventi taip, kaip jam patinka. Todėl socialinė veikla, ypač kultūrinė neturėtų būti stabdoma, ar varžoma. Juk tai yra žmogaus laisvė rinktis.

I.Kanto teigimu, mes galime būti tikri a priori, kad visa mūsų patirtis paaiškės esanti dėsninga ir dėsninga pagal niutoniškąjį priežastingumą, bet ne dėl išorinio pasaulio pobūdžio, o dėl koncepcijų, kuriomis mes suvokiame pasaulį, pobūdžio. Patirtis nėra tik pasyvi įspūdžių registracija, tai aktyvus suvokimas ir percepcijų supratimas, be koncepcijų ir kategorijų, kurių pagalba mes sugrupuojame ir suprantame percepcijas, ji taptų beformė ir beprasmė. „Koncepcijos be percepcijų yra tuščios; percepcijos be koncepcijų yra aklos.