Keleivių vežimo srautų mažėjimo priežastys Lietuvos geležinkeliuose 2014 - 2015 m.

Įvadas. AB ,,Lietuvᴏs geležinkeliai“ keleivių vežimᴏ istᴏrija. Keleivių vežimo srautų mažėjimo priežastys. Vežimas vietiniais maršrutais. Vežimas tarptautiniais maršrutais. Keleivių vežimo plėtros strategija Lietuvoje. ES politika geležinkelių atžvilgiu. Išvados. Siūlymai. Literatūros sąrašas.

Darbo tikslas: išanalizuoti ir palyginti vietinius ir tarptautinius keleivių pervežimo pokyčius 2014 - 2015 metais ir pasiūlyti inovacinių sprendimų.

Išanalizuoti sumažėjusių keleivių pervežimo srautų 2014 - 2015 m. priežastis;

Praktinė darbo reikšmė: atliktos lyginamosios analizės pagalba apibūdinsim padėtį šiame sektoriuje per 2014-2015 m. ir pateiksime rekomendacijų.

Taikyti metodai. Taikomi tyrimo metodai –lyginamoji analizė, siekiant įžvelgti problemos sprendimo būdus, mokslinės literatūros apie keleivių srautų kitimą tyrimas.

Siekiant keleivių vežimą paversti pelningu, Bendrovei reikia imtis šių strateginių priemonių:

Kitų priemonių: naujų tarptautinių maršrutų atidarymo, susisiekimo greičio maršrute Vilnius – Minskas didinimo, visų kelionių greičio didinimo, vietinių maršrutų didinimo, vietų užsakymo ir bilietų pardavimo sistemos įdiegimo ( elektroninio bilieto įvedimo geležinkeliui ir viešajam miestų transportui)“. (J. Butkevičius, 2011).

traukiniuose bilietus keleiviams parduodantys ir juos kontroliuojantys darbuotojai aprūpinti moderniais pardavimo ir patikros įrenginiais, AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių lojalumo programos dalyviams, kurių šiuo metu yra apie 30 tūkst., suteikiama galimybė gauti nuolaidas bilietus įsigyjant traukinyje;

maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius pradėjo kursuoti papildomas ekspreso traukinys, kuris iš Vilniaus Klaipėdą pasiekia per 3 val. 47 min.;

maršrutu Vilnius-Ignalina-Turmantas-Vilnius pradėjo kursuoti papildomas greitasis traukinys, kuris iš Vilniaus Turmantą pasiekia per 2 val. 8 min.;

ekspreso kategorija maršrute Vilnius-Kaunas priskirta šešiems, o Kaunas-Vilnius trims traukiniams. Traukiniai stoja Kaišiadoryse, Vievyje arba Lentvaryje;

keturi elektriniai ER9M serijos traukiniai nuo 2015 m. važinėjo tik maršrutu Vilnius-Trakai- Vilnius.“ (LG 2015 m. metinė ataskaita).

Sumažėjus keleivių pervežimui tiek vietinio, tiek tarptautinio susiekimo maršrutais Lietuvoje, pajamų 2015 metais, palyginus su 2014 m. gauta 8,1 proc. mažiau – tai Bendrovei nuostolinga veikla, nes nėra sudarytos viešųjų įsipareigojimų sutarties dėl nuostolių kompensavimo, kuri leistų įsigyti modernius traukinius iš ES fondų lėšų.

Ateityje teks konkuruoti su greitesnėmis oro linijomis bei patogesnėmis vandens transporto kompanijomis. Geležinkeliai yra daug pranašesni už tas transporto sritis, nors tris-penkis kartus brangesni ir greitesni už jūrų transportą, tačiau net dešimt kartų pigesni nei oro transportas. Per 15 dienų traukinys gali nuvažiuoti daugiau nei 11000 km, o tai žymiai greičiau nei plaukia laivai. Todėl geležinkelių konkurencingumas su kitomis transporto rūšimis Lietuvoje priklauso tik nuo geležinkelių infrastruktūros vystymosi spartos.

Pagrindiniai geležinkelių konkurentai – autobusai ir privatūs automobiliai. Nuo 1996 m. keleivių srautai kasmet mažėja dėl šių dviejų konkurentų suteikiamo operatyvumo, patogumo, prieinamumo ir greičio, ypač regionuose.

Patraukliausi veiksniai kovoje su konkurentais būtų keleivių stočių modernizavimas, pritaikant keleivių poreikiams, naujų maršrutų įvedimas, visų maršrutų kelionių laiko trumpinimas, traukinių reisų dažninimas, riedmenų parko atnaujinimas.

Keleivių vežimo srautų pasiskirstymą ateityje lems šie veiksniai: vidutinis darbo užmokestis, automobilizacijos lygis, gyventojų transportinis judrumas, geležinkelio linijų pasiekiamumas, ypač regionuose, šalies ekonomikos cikliniai svyravimai, nedarbo lygis, gyventojų migracijos lygis, tarptautinių maršrutų atidarymo galimybės, vykdomų projektų, kelių remontų greitesnė pabaiga.