Lietuvos geležinkeliai keleivių srautas

Įvadas. Teorinė dalis. Ab ,,Lietuvos geležinkeliai“ veiklos apžvalga. AB “Lietuvos geležinkeliai” struktūra ir valdymas. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ turtas, sąnaudos ir finansinė analizė. Horizontalioji pelno (nuostuolių) analizė. AB “Lietuvos geležinkeliai” keleivių vežimo veiklos analizė. AB “Lietuvos geležinkeliai” veiklos SSGG analizė. AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos probleminės srities identifikavimas. Projektinė dalis. Keleivių vežimas geležinkeliu. Keleivių vežimo technologinio proceso organizavimo analizė. Keleivių važiavusių geležinkelių transportu kitimo tendencijos Lietuvoje analizė. Pagrindiniai geležinkelių transporto sektoriaus modernizavimo ir plėtros tikslai bei jų analizė. AB“Lietuvos geležinkeliai” keleivių srautų logistinės veiklos analizės tyrimo metodika. AB “Lietuvos geležinkeliai”keleivių srautų logistinės veiklos analizės tyrimo rezultatai. Prognozavimas. Išvados. Pasiūlymai. Literatūra ir informacijos šaltiniai. Priedai.

Siekdama išlaikyti ir pagerinti vietą konkurencinėje rinkoje su kelių ir oro transportu, geležinkelio įmonė priversta ieškoti būdų, kaip padidinti patogumą, saugumą traukiniuose. Dėl šios priežasties kyla būtinybė nustatyti keleiviui svarbius kelionės traukiniu kriterijus ir juos gerinti. Kelionės traukiniu proceso veiksniai (kriterijai) skirtingai veikia keleivio patogumą, saugumą, važiavimo trukmę, kainą ir pasitenkinimą kelione.

AB “Lietuvos geležinkeliai” yra viena iš Lietuvos susisiekimo bendrovių, kuri administruoja Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklą. „Lietuvos Geležinkeliai“ yra vienas iš istorinių faktų turinti organizacija, o ypač turinti nemažą svarbą ekonomikai. Lietuva – transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų. Pagrindinė jos veikla – krovinių ir keleivių vežimas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas, priežiūra ir plėtra. AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta 1991 metų pabaigoje, bet Lietuvos Geležinkeliai turi apie 150 metų istoriją.

Geografiškai Lietuvos respublika yra kaip tranzitinis kraštas, nors nedidėlė šalis, bet turi reikšmingą atkarpą Rytų – Vakarų linijoje. Pagal istorinius faktus pirmieji Lietuvos geležinkelio darbai buvo pradėti Daugpilis – Vilnius – Gardinas. Statybos darbai (su atšaka Lentvaris – Kaunas – Kybartai (Virbalis) pradėti 1859 metų pavasarį, kai carinė Rusijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl Sankt – Peterburgo – Varšuvos geležinkelio tiesimo. Su plecianciomis linijomis Lietuvos teritorijoje, ryškiai pradėjo plėstis ir miestų infostruktūros.

Organizacijos įstojimas į Europos transporto tinklą bei tranzito paslaugų rinką – vienas iš svarbiausių įmonės uždavinių tikslas buvo siektas 1994 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje transporto plėtros iki 2010 m. programoje. Nuo to laiko Lietuvos geležinkeliai ekonomiškai naudinga orientotis į tarptautinius tranzitinius vežimus ir 2003 metų pradžioje pradėjo pirmuosius mašrutus mišriųjų vežimų traukinys „Vikingas“, „sujungęs“ Baltijos ir Juodąją jūrą.

Lietuvos geležinkėliai sparčiai pradėjo augti, matant ekonominę naudą, 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva, įsiliejo į Europos valstybių sąjungą, o AB „Lietuvos geležinkeliams“ pavyko prisijungti prie bendros vakarų šalių geležinkelių transporto rinkos. Bendrovė, reorganizuota 1991 metais, savo veiklą vykdo Lietuvos ir kaimyninių šalių teritorijose. 100 proc. įmonės akcijų priklauso valstybei [1].

Organizacinę struktūrą sudaro Administracija, Geležinkelių infrastruktūros centras (infrastruktūros valdytojas), IT centras, Krovinių vežimo direkcija, Keleivių vežimo direkcija, Dukterinės įmonės [9,10].

Svarbiausia organizacijos Keleivių vežimo valdyba randasi šalia Geležinkelio stoties Vilniuje. Vieta parinkta strategiškai patogiausiu būdų spręsti valdybos administracijai kilusias problemas, visus su keleivių vežimo organizavimu kylančius klausimus Ši strategiškai parinkta vieta yra patogi ne tik valdybos administracijai, nes padeda greitai ir ekonomiškai spręsti, bet taipogi ir pagrindinei Keleivių vežimo valdybos darbo jėgai: traukinio viršininkams bei keleivinių vagonų palydovams. Valdyba yra įsikūrusi bendrame pastate su keleivių vežimu susijusios infrastruktūros dalimi. Tai dviejų aukštų architektūrinis pastatas, pastatas padalintas į tam tikras reikalingas funkcijas: pirmasis, fasadinis, turintis pagrindinį įėjimą iš Pelesos gatvės, bei atskirą tarnybinį įėjimą, atlieka reprezentacinę funkciją, šiame aukšte dirba valdybos administracija, vadybininkai, instruktoriai, operatoriai. Bet šiame pastate galima rasti tik šios organizacijos Keleivių vežimo valdybos valdžios organus.

Antrasis aukštas atlieka visiškai kitą funkciją, nei pirmas aukštas: įrengtos patalpos specialiai skirtos tiksliai aptarnauti, aprūpinti keleivinių vagonų parką, kuris randasi lauke. Taip pat yra sandėliai su švaria bei naudota patalynę. Taip pat randasi kelios kitos patalpos, be kurių neįmanomas keleivinių vagonų darbo organizavimas.

Pagal nuostatus, šiam organizacijos filialui vadovauja viršininkas, generalinio įmonės direktoriaus. Keleivių vežimo viršininkui yra pavaldūs šie vadovai:

pavaduotojas komercijai – jam pavaldus komercijos skyrius;