Kelių teorija
Pagerintieji gruntai – gruntai, kurių fizinės ir (arba) mechaninės savybės pagerina-mos mechaniniu būdu, t.y.: pakeičiant jų granuliometrinę sudėtį (sudarant optimaliuosius grunto mišinius), pridedant skeletingų priedų (žvyro, skaldos, šlako ir kt.), arba cheminiu būdu – įmaišant iki 4 % kalkių.
Silpnieji gruntai – mažos laikomosios galios gruntai, iš kurių įrengus žemės sankasą galimi nusėdimai ir kitos deformacijos. Jiems priskiriama: įvairios kilmės dumblai, durpės, gruntai su didele organinės medžiagos priemaiša, buitinės ir pramoninės atliekos, kuriose yra daugiau kaip 6 % organinių medžiagų.
Dulkingas bei molingas žvyras (ŽD, ŽM) ar smėlis (SD, SM); didelio plastiškumo molis; molis su organinėmis priemaišomis; gruntas su humuso priemaišomis ar kalkių, žvyro deriniais
3) Nerišlios dangos rengiamos nedidelio eismo intensyvumo keliuose, kai važiuojama vidutiniu greičiu. Šios dangos dažniausiai konstruojamos nenaudojant rišiklių (skaldos, žvyro, stabilizuotų gruntų dangos, lauko bei skaldyto akmens grindiniai ir pan.). Jos nelabai atsparios dilimui, neatitinka sanitarijos bei higienos reikalavimų. Po tam tikro laiko šios dangos gali būti stiprinamos (tada jos naudojamos kaip pagrindas patobulintajai dangai). Rengti šio tipo dangas palyginti nebrangu, bet daug kainuoja jų priežiūra ir remontas.
3. Trinkelių danga, kurią sudaro akmens medžiagų trinkelės, pasluoksnis ir siūlių užpilas;
4. Plytelių danga, kurią sudaro plytelės, pasluoksnis ir siūlių užpilas;
