Kineziterapeuto profesiniai susirgimai dėl netaisyklingos darbo padėties

Įvadas. Kineziterapijos reikšmė medicinoje. Kineziterapeuto darbo specifika ir darbinės padėtys. Pastovios darbo pozos įtaka kineziterapeuto sveikatai. Lėtinis venų nepakankamumas (venų varikozėJuosmens skausmai. Kaklo ir pečių lanko skausmai. Pasikartojantys judesiai darbo metu. Riešo kanalo sindromas. Netaisyklingas pacientų kėlimas. Rekomendacijos kineziterapeuto profesinių ligų prevensijai. Išvados. Literatūros sąrašas.

Kiekvienas asmuo, studijuojantis kineziterapiją ir ketinantis dirbti pagal pasirinktą specialybę, turi būti susipažinęs su kineziterapeuto darbo ergonomika bei su darbo veiksniais susijusiomis rizikomis. Tai yra svarbu dėl to, kad kineziterapeutas, dirbdamas savo darbą, galėtų apsaugoti savo sveikatą ir išvengti įvairių sužeidimų. Tai sąlygotų kokybiškų ir efektyvių kineziterapeutų paslaugų teikimą.

Darbo objektas – kineziterapeuto profesiniai susirgimai dėl netaisyklingos darbo padėties.

Darbo tikslas – išanalizuoti kineziterapeuto profesinius susirgimus dėl netaisyklingos darbo padėties ir pateikti rekomendacijas šių profesinių susirgimų prevencijai.

nustatyti kineziterapeuto netaisyklingas padėtis darbo metu ir dėl to kylančius negalavimus;

nustatyti, kaip išvengti šių profesinių negalavimų, kokius metodus turėtų žinoti ir taikyti pats kineziterapeutas.

Darbą sudaro įvadas, 3 dalys, 3 išvados, 46 pozicijų literatūros sąrašas.

Pati sąvoka kineziterapija yra kilusi iš graikų kalbos: „kinesis“ – judesys, „therapeia“ – gydymas, taigi kineziterapija yra gydymas judesiu. Ši sveikatos priežiūros sritis yra viena iš svarbiausių reabilitacijos priemonių po įvairių traumų, įvykių, atkuriant pažeisto organo funkcionavimą. Gydymas judesiu padeda atnaujinti, pagerinti ir išlaikyti kaulų, raumenų, širdies kraujagyslių bei kitų sistemų funkcinę būklę. Tai tiesiausias kelias į ligų gydymą, įsisenėjusių sveikatos sutrikimų šalinimą bei sveikatos gerinimą.

Kineziterapeutas – tai asmuo, įgijęs kineziterapeuto profesinę kvalifikaciją, sugebantis ištirti ir įvertinti paciento būklę bei pritaikyti tinkamiausias kineziterapijos priemones paciento funkcijų atstatymui. Dažniausiai kineziteraupetai dirba šiose pagrindinėse srityse:

Ortopedijos sritis: apima nugaros ir kaklo skausmus, sporto traumas, transpoto priemonių sukeltas traumas, reabilitaciją po chirurginių intervencijų, raumenų ir sausgyslių uždegimus dėl nuolatinio krūvio tam tikrai sričiai.

Neurologijos sritis: dirbama su žmonėmis po insultų, nugaros smegenų pažeidimų, cerebriniaus paralyžiaus. galvos traumų, sergančiais Parkinsono liga, išsėtine skleroze.

Širdies ir kvėpavimo ligų sritis: kineziterapinės priemonės taikomos žmonėms, sergantiems širdies ligomis, bronchine astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių uždegimu, po operacijų (pvz., širdies, krūtinės, pilvo), cistinė fibroze.

Kitos sritys: kinezitarapijos taikymas moterų sveikatos priežiūroje, vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūroje, vėžio ir jo gydymo sukeltų komplikacijų prevencijoje, artrito gydyme. [2]

Kineziterapeutas savo veikloje taiko tiek pasyvias, tiek aktyvias gydymo priemones. Aktyvios gydymo priemonės yra tos, kurias pacientas atlieka pats, o pasyvios priemonės yra tokios, kuomet gydymo veiksmus atlieka kineziterapeutas arba tam tikri prietaisai. Pasyvių metodų pavyzdžiai: masažas, manualinė terapija, gydymas padėtimi, mechanoterapija, trakcinė terapija, vibracinė terapija, kinezioteipaivimas ir kt. Aktyvių kineziterapijos metodų pavyzdžiai: gydomosios mankštos (labai plati sritis, apimanti nuo kvėpavimo pratimų iki fizinių pratimų vandenyje), sportiniai ir taikomojo pobūdžio fiziniai pratimai, žaidimai ir kt.

Kineziterapeutai kasdieninėje savo veikloje daug dirba fiziškai, t.y. padeda ligoniui sėstis, stotis, eiti, padeda atlikti įvairius fizinius pratimus tiek stovint, tiek klūpint, masažuoja, atlieka mobilizaciją ir pan. Dėl šios darbo specifikos, kineziterapeutai gali patirti kaulų, sąnarių ir raumenų sistemų pažeidimus. Netaisyklinga darbo padėtis apima šias kūno pozicijas ir judesius.