Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Talino uosto birių krovinių krovos analizė

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir talino uosto birių krovinių krovos analizė. Tyrimo problemos aktualumas. Probleminis klausimas. Klaipėdos jūrų uostas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Pokytis , proc. Bendra krova. Konteineriai. Trąšos. Naftos produktai. Ro Ro. Talino jūrų uostas. Klaipėdos ir talino uostų krovos palyginimas. Diagrama 1 Klaipėdos uosto birių krovinių histograma. Diagrama 2 Talino uosto birių krovinių histograma. Diagrama 5 Klaipėdos uosto birių krovinių koreliacija. Diagrama 6 Klaipėdos ir Talino birių krovinių krovos prognozė.

Anotacija – šiame straipsnyje yra analizuojamas Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto ir Talino uosto birių krovinių perkrovimas. Analizuojamos uostų metinės krovos. Nustatomos Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto alternatyvos tarp Baltijos uostų.

Tyrimo problemos aktualumas - birūs kroviniai užima svarbią Klaipėdos ir Talino perkraunamų krovinių dalį, tai lemia ir šalių ekonomikos augimą ir nuosmukį, todėl reikia ištirti kokie aspektai įtakoja perkrovimų pasikeitimus atitinkamais metais.

Probleminis klausimas – kokią įtaką Klaipėdos ir Talino uostų birių krovinių krovai padarė 2008 metų krizė.

Tyrimo objektas – Klaipėdos ir Talino uostų birių krovinių krova.

Darbo tikslas – palyginti Klaipėdos ir Talino uostų birių krovinių krovą.

Bendra krova          36,59 mln.t      35,24 mln.t          -3,7Konteineriai            382 185 TEU     381 278 TEU      -0,2                                  4,27 mln.t        4,36 mln.t       +2,2Trąšos                       11,61 mln.t        9,73 mln.t      -16,2 Naftos produktai     9,14 mln.t         8,26 mln.t        -9,6Ro-Ro                        261 196 vnt.   264 448 vnt.       +1,2                                   4,91 mln.t        4,84 mln.t       -1,5

XIX a.Talinas (Revel) buvo vienas svarbiausių Rusijos imperijos uostų. 1881-1904m. čia įrengiamos akmeninės krantinės ir prieplaukos, statomi uosto šiaurės ir rytų bangolaužiai, formuojami nauji uosto baseinai, rekonstruojamos vakarinis molas, statomi krovinių sandėliai. 1870 m. uostas geležinkeliu sujungiamas su Sankt Peterburgu. Pagal krovinių apyvartą prieš Pirmąjį pasaulinį karą Rusijos imperijoje Talinas užima ketvirtąją vietą po Sankt Peterburgo, Rygos ir Odesos. Čia vystomos su uosto veikla susijusios ūkio šakos: laivų statyba, žuvies apdirbimas ir kt.

Naujos galimybės Talinui vystytis susidarė tarpukaryje jau Estijos nepriklausomybės metais. Tada per Talino uostą i vakarų šalis buvo eksportuojami įvairūs žemės ūkio produktai , ypač sviestas, bekonai, grūdai, taip pat miško produkcija. Uostas palaikė glaudžius ryšius su Anglijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Olandijos ir kitų šalių uostais. Uostas galėjo priimti iki 10 m grimzlės laivus.