Kredito unijų veikla Lietuvoje: kredito unijų veiklos reglamentavimas

Įvadas. Kredito unijų teorinė samprata. Kredito unijų samprata. Kredito unijų atliekamos funkcijos. Kredito unijų kūrimosi istorija. Kredito unijų teisinis reguliavimas. Kredito unijų rizika. Lietuvos kredito unijų rezultatai ir jų aptarimas. Kredito unijų balanso rodiklių palyginimas. Veiklos rodiklių palyginimas. Išvados. Literatūra.

Lietuvoje kredito unijos yra įsikūrusios ganėtinai nesenai, todėl nenuostabu, kad didžioji dalis šalies gyventojų mažai žino apie šių įstaigų veiklą ir paskirtį. Apie tai nebuvo daug kalbama viešai, literatūra apsiribojo tik su pagrindine įstaigos veikla ir sąvoka. Nepaisant to, kredito unijos yra be galo reikalingos. Jos siūlo finansines paslaugas įvairiuose Lietuvos vietose taip pat suteikia galimybę pasiskolinti tiem gyventojams, kurių pajamos nėra didelės. Kredito unijų paklausa išaugo tada, kai bankrutavo du gerai žinomi bankai. Tuomet žmonių pasitikėjimas bankais mažėjo, o į vietą stojo kreditų unijos. Dabar kreditų unijos užima didelę finansų rinkos dalį ir teikia vis geresnes paskolų bei indelių sąlygas klientams.

Išnagrinėti kredito unijų funkcijas bei rizikas su kuriomis dažniausiai yra susiduriama.

Iš šios įstaigos gali pasiskolinti tik tie žmonės, kurie turi galimybę mokėti nuolatinį mokestį. Kreditų unijų suteikiamos paskolų palūkanos ir iškeliamos sąlygos vis vien pritraukia dauguma vartotojų. Šioje įstaigoje galima gauti trumpalaikes ar ilgalaikes paskolas, kurios būtų reikalingos norint įsigyti įvairius daiktus, nekilnojamą arba kilnojamą turtą, taip pat norit išplėsti savo veiklą. Kredito unijos siekia suburti dvi narių grupes: žmones norinčius gauti palūkanas už savo jau turimas lėšas ir tuos, kurie šiuo metu neturi pinigų, todėl nori juos pasiskolinti. Asmuo tapęs kredito unijos nariu ar savininku, turi visapusišką teisę dalyvauti jos valdyme ir sprendimų priėmime, nes svarbiausia šios įstaigos idėja yra kiekvienam nariui suteikti po balsą, tokiu tikslu, kad kredito unija nebūtų parduota konkurentams.

Olga Buckiūnienė (2002) aprašo kredito unijos narių teisias ir pareigas: „dalyvauti susirinkimuose ir turėti vieną balsą; rinkti kredito unijos valdymo ir kontrolės organus; gauti visus duomenis apie kredito unijos veiklą; apskųsti teismui visuotinio narių susirinkimo ir valdybos nutarimus; išstoti iš kredito unijos, turėti pajų ir gauti dividendą; gauti likviduojamos kredito unijos turto dalį; palikti testamentu savo pajų; naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis; neturi teisės balsuoti, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės kredito unijos klausimą ir kitais atvejais“. Tapęs kredito unijos nariu gali gauti paskolą, laikyti indelius, taip pat gauti mokėjimo kortelę.

Egidijus Bikas (2013) nurodo: „Kredito unijos priskiriamos prie kooperatinių finansų institucijų, kurios jungia smulkiuosius prekių gamintojus“. Kooperacinė bendrovė dažnai vadinama kooperatyvu, kurios nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti. Įkurta bendrovė privalo turėti Lietuvos banko suteiktą licenciją, kuri leidžia kredito unijai teikti tam tikras paslaugas. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme išskiriamos kredito unijų nelicencinės finansinės paslaugos:

Lietuvoje buvo įkurtos pirmosios kredito draugijos 1871 metais Pabiržėjė. Iki Pirmojo pasaulinio karo veikė 207 kredito draugijos, vienijusios 90 tūkst. narių. Tačiau Antrojo pasaulinio karo metu kredito unijų veikla nutrūko, jos pradėjo kurtis tik 1995 metais, kuomet buvo priimtas Lietuvos Respublikos kreditų unijų įstatymas. Kredito unijos nariais galėjo tapti atitinkantys kriterijus fiziniai asmenys, kurie turėjo įmokėti pajų. Nuo 2002 metų mažiausias pajinio įnašas negali būt mažesnis nei 100 litų. Kredito unijos taiko ir skolinimo apribojimus – vienam kredito unijos gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma. Taigi kaip ir nuo pradžių taip iki šių dienų kredito unijų tikslas, taisyklė „vienas narys – vienas balsas“ renkant savo valdymo organus.