Krizių psichologija

Krizes , kylančias dėl reikiamos informacijos trūkumo. Kas sąlygoja šias krizes. Krizę , sukeliančią permainas gyvenimo erdvėje. Krizės , kylančios dėl reikiamos informacijos trūkumo. Pagrindiniai psichologinės krizės bruožai. Psichologinių krizių fazės. Krizinio įvykio aptarimo eiga. Bendrieji streso požymiai. Streso poveikis priklauso nuo. Žmogus į stresą bei krizę reaguoja ketveriopai. Reakcijos į krizinius įvykius. Kriziniai jausmai. Reakcijos į krizinius įvykius. Gynybos mechanizmai. Krizės išsivystymui reikšmingi veiksniai. Gebėjimas įveikti sudėtingas situacijas. Fiziniai pažeidžiamumo veiksniai. Psichologiniai pažeidžiamumo veiksniai. Socialiniai pažeidžiamumo veiksniai. Galimi pagalbos šaltiniai ir jų prieinamumas. Psichosocialinis atsparumas stresui ir krizei. Atsparumo stresui veiksniai. Pagrindinis atsparumo stresui šaltinis – asmenybės branda. Aiškus savęs ir aplinkos suvokimas. Gyvenimo prasmės suvokimas. Krizių intervencijos modeliai. Pirminės intervencijos lygis – prevencija. Antrinės intervencijos lygis – intervencija. Tretinės intervencijos lygis – postvencija. Pirminės prevencijos lygis – prevencija. Antrinės prevencijos lygis – intervencija. Tretinės prevencijos lygis. Intervencija individualios krizės atvejais. Pasirūpinimas kliento saugumu. Bendroji dalis. Socialinis darbas krizinėse situacijose. Vystymosi arba raidos krizės. Pirmųjų metų krizės įveikimas pagal. Šios krizės pabaigoje vaikas žino tris dalykus ,. Kad jis. Būdai , padedantys spręsti sunkumus. Trečiųjų metų krizės įveikimas pagal. Ko labiausiai reikia paaugliui. Sielvartas ir gedėjimas. Gedėjimas ir jo etapai. Šokas , susikaustymas , arba „ nejautra “. Susitapatinimas su mirusiuoju.

Krizės terminą psichiatrijoje ir psichologijoje pradėjo vartoti G. Caplanas (1961) ir E. Lindemannas (1956):

Kiekvieno amžiaus tarpsnio pabaigoje iškyla nauji poreikiai, pvz. mokytis, užsiimti reikšminga veikla, būti savarankišku, nepriklausomu ir pan.

Kas sąlygoja šias krizes?•Kiekvieno amžiaus tarpsnio pabaigoje iškyla nauji poreikiai, pvz. mokytis, užsiimti reikšminga veikla, būti savarankišku, nepriklausomu ir pan. •Šių poreikių nepatenkinimas ar net slopinimas ir sukelia krizę. Kuo didesnis atotrūkis tarp poreikių ir jų patenkinimo galimybių, tuo aštresnė krizė. Krizės požymiai:•Dauguma vaikų, pergyvenančių krizę, yra sunkiai auklėjami. Jei tai mokyklinis amžius -krenta pažangumas, vaikasnesidomi mokykliniais užsiėmimais, sumažėja bendras darbingumas. •Šiuo laikotarpiu būdingi konfliktai su aplinkiniais. Vidiniame pasaulyje irgi daug pergyvenimų, dvejonių, konfliktų. Tačiau įvairiems vaikams krizė praeina skirtingai.

Vienerių metų krizė2.Trijų metų krizė,3.Septynerių metų krizė,4.Paauglystės krizė. 5. Vidurio amžiaus krizė ir pan.

Raidos krizės, formuojantis pilnavertei, sveikai asmenybei, yra natūralus ir net būtinas reiškinys.

1. ligos ir sužeidimai, sukeliantys fizines organizmo funkcionavimo problemas (neįgalumas, galūnių netekimas ir pan.);

2. netikėta, ne laiku įvykusi mirtis (nelaimingi atsitikimai, nužudymai, savižudybės);

5. karas, ginkluoti susirėmimai (invazija, karo veiksmai, įkaitų grobimas, karo belaisvių įkalinimas);

Krizė ištinka dėl to, kad kyla grėsmė, susiduriama su kliūtimis, trukdančiomis realizuoti gyvenimo tikslus, arba pažeidžiama esminė žmogaus vertybė – gyvenimas tarsi netenka prasmės. Ši krizė galima patyrus skaudžią netektį (susirgus mirtina ar sunkia liga, išgyvenant neištikimybę, po skyrybų ir t. t.).

Vidiniai žmogaus pokyčiai, pasireiškiantys elgesio ir emocijų pakitimais, sukelia pokyčius jo socialinėje aplinkoje, o socialinės aplinkos pokyčiai lemia vidinius pokyčius. Esant šiai sąveikai galima kalbėti apie krizę, sukeliančią permainas gyvenimo erdvėje. Dėl krizės asmenys turi keisti savo vaidmenis, taisykles, elgesį, gyvenimo būdą. Tokios krizės pavyzdžiai – skyrybos, luošumas, pasaulėžiūros pakeitimas, socialinio statuso pokyčiai, emigracija.

Dėl to, kad žmonėms trūksta informacijos apie sudėtingus įvykius, situacijas ar reiškinius, su kuriais jie susiduria, kyla daugybė krizių.

Vienas dažniausiai psichologines krizes sukeliančių įvykių – netektys (Juršys V., 1996). Jas turėtume suprasti plačiau – tai gali būti ne tik artimo žmogaus mirtis, bet ir skyrybos, bedarbystė, socialinio statuso, materialinio gerbūvio netekimas. Tai visi atvejai, kai žmogus netenka kažko, kas jam asmeniškai, emociškai, vertybiškai yra labai svarbu.

Jos metu žmogus išgyvena labai stiprius jausmus, kurie nebeleidžia normaliai funkcionuoti ir trunka ilgiau, negu būdavo anksčiau, kai tekdavo įveikinėti iškilusias dideles gyvenimo problemas. (Įtampa, nerimas, pasimetimas, bejėgiškumas, beviltiškumas, baimė, kaltė ir kiti.)

Žmogus nežino ką daryti šioje naujoje gyvenimo situacijoje. (Visi mes turime tam tikrą gyvenimo patirtį, kuri padeda)

Kiekvienas žmogus, esant sunkiems išgyvenimams, visuomet turi tam tikrą gyvenimo patirtį, kuri jam padeda įveikti kilusius sunkumus, su jais susijusias sunkias ir skausmingas būsenas. Tačiau psichologinės krizės atveju anksčiau sukaupta problemų įveikimo patirtis nebepadeda. Turimų, žinomų problemų sprendimo būdų nebepakanka. Tokia situacija gilina bendrą pasimetimą ir bejėgiškumą, mažina pasitikėjimą savimi.

Psichologinės krizės metu labai svarbu, ar yra galimybė sulaukti pagalbos. (Artimi žmonės (šeimos nariai, draugai), krizių įveikimo specialistai – psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai. )

Krizinis išgyvenimas trunka iki 2 mėnesių. Jei maždaug per 2 mėnesius nepraeina sunkūs, psichologinę krizę lydintys jausmai ir išgyvenimai, žmogui nepavyksta grįžti į įprastą kasdieninio gyvenimo ritmą ir kokybę, tai ši būsena jau ne-bevadinama krizine. Tuomet nustatomi ar diagnozuojami galimi tokiais atvejais sutrikimai.