Laisvė

Aprašymas / Turinys

Laisvės samprata. Pasirinkimo laisvė. Laisvė moralės atžvilgiu. Laisvė religijos atžvilgiu. Vidinė laisvė – minties ir dvasios laisvė. Laisvė ir valdžia. Visuomenės laisvė. Asmens laisvė. Išvados. Naudota literatūra. Laisvės problemos sprendimas turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Jau nuo antikos laikų ją gvildeno daugelis filosofų. Bene pirmasis laisvės teorinį turinį mėgino aptarti sokratas. Valios laisvės ir atsakomybės problemą formulavo aristotelis, vėliau ją sprendė epikūras, augustinas. Naujaisiais laikais šią problemą tyrinėjo b. Spinoza, i. Kantas, g. Hegelis, a. Šopenhaueris ir kiti. Laisvė nuo ko – tai būsena, kai mes norime priklausyti nuo gamtos kaprizų, nuo žmonių savivalės, smurto, nuo nepalankių sąlygų ir aplinkybių. Negatyvioji laisvė įtakoja pozityviąją laisvę – laisvę dėl ko, vardan ko. Tikroji laisvės esmė yra ne ta, kad išsilaisvintume nuo suvaržymų ir priklausomybės, o ta, kad, būdami laisvi, turėtume galimybę kažką daryti, veikti, kurti. Vadinasi laisvė yra kūrybinės veiklos prielaida. Kitaip tariant laisvės esmė yra ta, kad ne tik supantį pasaulį, bet ir save patį galėtumėm keisti, pertvarkyti, naujai kurti. Taip laisvė ir pasireiškia kaip kūryba.

Ištrauka

Laisvės problemos sprendimas turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Spinoza, i. Kantas, g. Hegelis, a. Šopenhaueris ir kiti.

Laisvės sąvoka plačiai vartojama tiek literatūroje, tiek kasdienėje kalboje. Sakoma, kad vanduo laisvai srovena upėje, paukščiai laisvai skraido erdvėje. Priėję sankryžą esame laisvi sukti kairėn ar dešinėn. Vyras ar moteris yra laisvi nuspręsdami tuoktis ar likti viengungiais. Kiekvienas pilietis yra laisvas balsuodamas rinkimuose į seimą ar rinkdamas prezidentą. Posakis atgavo laisvę reiškia, kad bausmę atlikęs žmogus išleistas iš kalėjimo. Kristaus mokyme nurodoma po sprendimo esanti laisvė. jėzus kalbėjo įtikėjusiems jį žydams: jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus (jn 8, 31-32)*. Jėzaus buvo paklausta, ką jis turėjęs galvoje, pateikdamas tokį laisvės apibrėžimą: mes esame abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi tu sakai: tapsite laisvi? tada jėzus labai tiksliai atsako: iš tiesų, iš tiesų sakau jums, kiekvienatiesiogine žodžio prasme laisvė būdinga tik žmogui, nes tik jis vienintelė būtybė ištrūkusi iš gamtos, pakilusi virš jos ir galinti laisvai siekti savo tikslų. Žmogus, kaip *biologinė būtybė yra pavaldus gamtai. Bet jis, skirtingai nuo kitų tvarinių, pasižymi tokiomis išskirtinėmis savybėmis, kaip mąstymas, pažinimas, valia, kurios leidžia jam išsiveržti iš gamtos priklausomybės ir elgtis laisvai. tik žmogus yra laisvas, - rašo j. Girnius, - nes tik jis egzistuoja pats save apspręsdamas. Gamtoje nėra vietos laisvei, nes gamtinius vyksmus valdo medžiagos determinizmas (6, 528).

Laisvės sąvoka yra plati ir daugiaprasmė. Kalbama apie politinę, juridinę, religinę laisvę, taip pat apie sąžinės, spaudos, žodžio laisvę. Šios sąvokos nurodo didelę laisvės aspektų įvairovę bei platų jos pritaikymą įvairiausiose žmogaus veiklos srityse.

Etikoje bendroji laisvės problema dar modifikuojama kaip valios laisvės, pasirinkimo laisvės ir dorovinės laisvės problemos.

Kalbant apie laisvę, pirmiausia turime galvoje išsilaisvinimą nuo ko nors. Būti laisvu – tai reiškia nepatirti prievartos, nebūti suvaržytam, nuo ko nors priklausomam. Šia prasme – tai turėti galimybę daryti tai, ko sieki. /

Negatyvioji laisvė įtakoja pozityviąją laisvę – laisvę dėl ko, vardan ko.

Pagaliau pozityvioji laisvė – tai laisvė veikti ne bet kaip, o veikti tikslingai, gyventi ne bet kaip, o vertingai, teisingai.

Kategorija:
Filosofija Konspektas
Failas:
Microsoft Word 24 KB
Įkeltas:
2011 m.
Apimtis:
10 puslapių (4694 žodžiai)
Lygis:
Universitetas
Autorius:
Judita
Įvertinimas:

Laisvė

10 - 1 balsai (-ų)