Laivybos istorijos konspektas

Akmens amžiuje skobtiniai luotai taip pat buvo naudojami dabartinės Lietuvos teritorijoje. Daugiausiai jų liekanų aptikta Šventosios akmens amžiaus gyvenvietėse prie buvusios senovinės lagūnos (ežerėlio). Rastų luotų gabalų sienelės buvo labai plonos, 1,2 cm storio. Tačiau luotų sieneles buvus plonas rodo jų briaunos, kurios paprastai būna sutvirtintos pastorintu rumbu. Toks rumbas apsaugo, kad į luotą neplūstu vanduo. Tokia 140 cm ilgio luoto dalis su rumbu pakraštyje aptikta netoli buvusio lagūnos kranto Šventosios 1B radimvietėje. Greičiausiai luoto liekanos buvo ir apie 70 cm ilgio kiek gaubtos lentų dalys. Toks pat yra ir 105 cm ilgio luoto kraštas iš 4A radimvietės. Jo briauna pastorinta ir nusklembta į vidų net per 4,4 cm. Po briauna buvo dvi poros mažų skylučių. 6-ojoje radimvietėje rasta plati ąžuolinė lenta su kertuotu rumbu irgi galėjusi priklausyti luotui. Kretuono luotas, buvo rasta prie Kretuono ežero lenta ir rąstelis, kurie yra laikomi luoto liekanomis.