Latvijos mokesčių sistemos analizė, jos ypatumai. pagrindinės viešojo sektoriaus problemos Latvijoje

Problema. Kaip ir daugumoje šalių, taip ir Latvijos viešajame sektoriuje yra įvairių problemų. Ekonominė krizė lėmė ekonomikos nestabilumą ir valstybės išlaidų bei nedarbo lygio padidėjimą.

Objektas. Latvijos mokesčių sistema bei pagrindinės viešojo sektoriaus problemos.

Tikslas. Šio darbo tikslas – išanalizuoti Latvijos mokesčių sistemą.

Uždaviniai. Siekiant tikslo, darbe iškelti šie uždaviniai:

atlikti Latvijos mokesčių sistemos analizę ir įvertinti esamą padėtį;

tam tikrais aspektais Latvijos mokesčių sistemą palyginti su Lietuvos;

nustatyti pagrindines Latvijos viešojo sektoriaus problemas;

Analizės metodai. Siekiant koncentruotai pateiki medžiagą darbe, naudojamas aprašomasis metodas. Analizuojant Latvijos mokesčių sistemą ir jos ypatumus, pasitelkiamas mokslinės literatūros studijavimo ir stebėjimų metodas. Lyginant Latvijos mokesčių sistemos analizę su Lietuvos, naudojama lyginamoji analizė bei grafinis duomenų atvaizdavimas.

Naudota literatūra. Darbe naudotasi įvairiais informacijos šaltiniais – teorine ir praktine medžiaga. Praktinę literatūrą sudaro oficialūs Latvijos ir Lietuvos statistikos departamentų bei Europos Sąjungos internetinių bazių duomenys.

Tiesiogiai į rinką ji kišasi parduodama viešąsias prekes arba teikdama viešąsias paslaugas. Tokiu atveju labai svarbu, kad privačios nuosavybės įmonės turėtų lygias teises su valstybinės nuosavybės įmonėmis. Konkurencijos taisyklės visoms joms turėtų sudaryti vienodas sąlygas varžytis rinkoje.

Netiesioginio valdžios įsikišimo į rinką priemonės, pagristos rinkos ekonomikos principais (pvz., subsidijos (dotacijos), mokesčių sumažinimas ir kitokia įtaka mokesčių sistemai, įvairios vyriausybės garantijos), dauguma atvejų yra pranašesnės už tiesioginio poveikio rinkai priemones, jos mažiau iškreipia konkurenciją“.

• Strateginė valstybės funkcija. Pagrindinė funkcija – užtikrinti efektyviai funkcionuojančią rinkos ekonomiką.

Valstybės pareigos ekonomikoje yra užtikrinti gamintojams lygias konkurencines sąlygas, skatinti konkurenciją, vykdyti antimonopolinė politiką bei užtikrinti pagrindines rinkos ekonomikos teises:

Valstybės biudžetui būdingos 2 funkcijos: paskirstomoji ir kontrolės.

Valstybės biudžeto formavimą apima valstybės pajamų ir išlaidų skirstymas.

1) naujų valstybės funkcijų atsiradimas lemia išlaidų didėjimą. Daug dėmesio skiriama ekologijai, gamtos apsaugai;

Skiriamos neorganizuotos ir organizuotos darbo jėgos grupės. Svarbiausia – organizuota darbo jėgos grupė. Visuomenės organizuota darbo jėgos grupė skirstoma į aktyviuosius, pasyviuosius ir rezervinius darbo jėgos išteklius. Aktyvieji darbo jėgos ištekliai – tai realiai darbo rinkoje dalyvaujantys darbuotojai. Jie yra svarbiausias darbo rinkos santykių objektas. Pasyviesiems darbo jėgos ištekliams priskiriami bedarbiai, asmenys, dirbantys ne visą darbo dieną ir nedirbantys savo noru (dėl įvairių priežasčių). Rezervinius darbo jėgos išteklius sudaro laikinai iš darbo rinkos pasitraukę asmenys (dėl ekonominių arba asmeninių priežasčių nedirbantys darbininkai, motinos, auginančios vaikus, studentai).

Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra parlamentinė respublika. Šalis įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. Yra du valdžios sluoksniai: centrinė valdžia ir savivaldybių. Latvija yra palyginti nedidelė Europos šalis. Ji yra viena iš mažiausiai apgyvendintų Europos šalių. Latvijos ekonomikos struktūra buvo sparčiai modernizuojama nuo nepriklausomybės ir gerokai nebesiskiria nuo Vakarų Europos šalių. Paslaugų sektorius sudaro 75% Latvijos pridėtinės vertės, pramonė - 14%.

Gyventojų skaičius –2 020 000 mln.;

Valiuta – euras (nuo 2014m.).

Įstojus į ES 2004 m., Latvija pradėjo naują ekonomikos plėtros etapą. Atsivėrė sienos nemokamiems finansų ir kapitalo srautams, kas nustatė žemesnes finansinių išteklių kainas ir taip pat padidinio skolinimosi sumas bei vidaus paklausą. Darbo jėgos judėjimo laisvė pasiūlė naujų galimybių Latvijos gyventojams gauti pajamas ir patirtį ES šalyse, bet tuo pačiu metu sukėlė sparčią darbo jėgos emigraciją, atlyginimų didinimą bei infliaciją Latvijoje.

Latvijos ekonomikos raida nuo 2004 m. gali būti suskirstyta į tris etapus:

1) 2004 m. – 2007 m. buvo metai, kai ekonomikos augimas buvo greitas ir dinamiškas. Tai atspindi spartus BVP didėjimas (1 paveikslas), infliacija, ir einamosios sąskaitos deficitas, žemas nedarbo lygis, mažas biudžeto deficitas ir maža valstybės skola.

2) 2008 m. – 2010 m. Šiuo laikotarpiu Latvija buvo susilpnėjusi dėl ekonominės krizės, kuri buvo skatinama struktūrinių, ciklinių ir aplinkos veiksnių, atsispindėjusių BVP infliacijoje ir einamosios sąskaitos deficite, aukštame nedarbo lygyje, sparčiai augusiame biudžeto deficite bei valstybės skoloje.

3) nuo 2011 m., kai atsirado ekonominis stabilumas, didėjantis BVP, mažejantis nedarbo lygis ir biudžeto deficitas.

Latvijos perėjimas prie dinamiškesnės ir į rinką orientuotos ekonomikos buvo palengvintas pasaulio prekybos atvirumu ir veiksmingu reguliavimu, skirtu skatinti verslumą. Tačiau tam, kad būtų galima užtikrinti pažangą siekiant didesnės gerovės, yra reikalingos tolesnės reformos stiprinti teismų nepriklausomumą ir išnaikinti korupciją.