Lauko pedagogikos svarba priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdyme

Paveikslų ir lentelių sąrašas. Įvadas. Sąvokos. Lauko pedagogikos svarba priešmokyklinio amžiaus Vaikų ugdyme teorinė analizė. Gamtos svarba vaiko ugdymui(siLauko pedagogikos svarba. Lauko pedagogika Lietuvoje (neišskirti kaip atskiro poskyrio) Lauko pedagogikos svarba priešmokyklinio amžiaus vaikams.

Ugdymas lauke –multidisciplininė veiklos sritis, kurioje akcentuojama gyvenimo patirties, aktyvios sąveikos su supančia aplinka svarba asmenybės vystymuisi, ypatingai aplinka ne patalpoje (Vilkonis, 2008)

Aktualumas. Priešmokyklinio ugdymo koncepcijoje (2000) rašoma, kad vaikui turi būti sudaromos sąlygos aktyviai veikti, žaisti, pažinti, kurti, jausti, išgyventi; siekti, kad vaikas labiau pasitikėtų savimi, džiaugtųsi įgyta naująja patirtimi. Vis labiau populiarėja ugdymas lauke, lauko pedagogika, tačiau dar sunku rasti rekomendacijų, kaip organizuoti ugdymą lauke priešmokyklinio amžiaus vaikams. Ši tema yra svarbi, nes vis mažiau laiko praleidžiama lauke dėl to prastėja vaikų sveikata, gamta yra gyvybiškai svarbi mokymuisi ir tyrinėjimui, ugdymas lauke teikia vaikui daugybę galimybių pažinti pasaulį, bei ugdytis kuo įvairesnius gebėjimus.

Visais laikais gamta ir žmogus buvo neatskiriami dalykai, tačiau šiais laikais žmogus vis mažiau atranda laiko pabūti lauke, pažinti natūralią gamtos aplinką. Anot Scott D. Sampson (2016), dabartinis vaikų atotrūkis nuo gamtos kelia pavojų jų sveikatai. Vaikystė, kuri prabėga užsisklendus tarp keturių sienų su technologijomis, yra skurdi, o augančio vaiko fizinei, psichinei ir emocinei būklei padaroma didžiulė žala. Todėl vaikams yra ypač svarbus buvimas lauke, ten jiesusipažįsta su naujais, neįprastais dalykais, objektais, taip vis giliau pažindami juos supantį pasaulį, suartėja gamta, o šis suartėjimas suteikia emocinio stabilumo, vystosi socialiniai, fiziniai, pažinimo gebėjimai.

Lauko ugdymo terminas vartojamas ilgiau nei 20 metų. Anot Ch. Becker (2017, p. 2), nėra vieno apibrėžimo, kas yra ugdymas lauke, tačiau dažnai šiai sąvokai priskiriamas - mokymasis ne klasėje. Jis teigia, jog ugdymą lauke galima apibūdinti kaip mokymą arba mokymąsi, patirtį lauke arba už mokyklos ribų.

Priešmokyklinis laikotarpis yra laikotarpis, per kurį vaikai patiria pirmąją patirtį mokykloje. Šiuo laikotarpiu vaikas ugdosi pagrindines kompetencijas ir savivoką, kuri turi įtakos jo vėlesniam vystymosi procesui. Todėl ugdymosi procese svarbi įvairovė, kuri padėtų vaikams pažinti kuo įvairesnę aplinką. Ugdymas lauke vienas iš būdų padedančių vaikams greičiau įsisavinti informaciją, išbandyti skirtingus mokymosi stilius, lavina jų įgūdžius, plečia žodyną, leidžia tyrinėti (daryti išvadas, matuoti, stebėti), laikas lauke padidina fizinį aktyvumą, sumažina nejudrumą ir užkerta kelią antsvoriui.(Yıldırım, 2017).

Problema:Kam reikalingas ugdymas lauke ir kokie ugdymosi lauke būdai yra efektyviausi priešmokykliniame ugdyme?

Siūlė pakeisti taip: Kokią svarbą lauko pedagogiką užima priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdyme ir kokie veiksniai lemia lauko pedagogikos svarbą vaikų ugdyme?

Aptarti lauko pedagogikos veiksnius priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdyme teoriniu aspektu.

Mokslinės literatūros ir dokumentų šaltinių analizė siekiant atskleisti lauko pedagogikos svarbą.

Šiame darbo skyriuje analizuojama lauko pedagogikos svarba priešmokyklinio amžiaus vaikams, supažindinama su gamtos nauda vaiko vystymuisi, lauko pedagogikos samprata ir svarba.

Prešmokyklinio amžiaus vaikų gebėjimai yra labai kintatys ir saviti. Priešmokyklinio amžiaus vaikai ugdomi kryptingai. Dėl šios priežasies šios amžiaus grupės vakai įgauna emocinės, socialinės bei komunikacinių gebėjimų ir patiries, jie lengviau priima ir prisitaiko prie naujovių, pasikeitusių sąlygų bei tampa savarankiškesni, pamažu įgauna mokymuisi reikalingų gebėjim (Garšvienė, Juškienė, 2008). Literatūroje yra išskiriamos pagrindinės priešmokyklinio amžiaus vaikų raidos kryptys: fizinė, emocinė, socialinė ir kognityvinė.