Lėktuvo „Cessna 172” aerodinaminė valdymo sistema priežiūra ir remontas

Įvadas. Orlaivis cessna. Lėktuvo valdymo sistema. Mechaninė valdymo sistema cessna. Lanksti mechaninė valdymo sistema cessna. Kiti mechaninių valdymo sistemų konstrukciniai elementai. Lanksčiųjų mechaninių valdymo sistemų lynų įtempimo kontolė. Krypties vairo sistema cessna 172 trikčių šalinimas. Krypties vairo pedalo surinkimo nuėmimas/ montavimas. Krypties vairo nuėmimas/ montavimas. Lynų valdymo sistemos patikra. Apibendrinimas. Literatūra. Įvadas. “Cessna 172” yra 150 AG variklio lengvas lėktuvas sukonstruotas JAV kompanijoje “Cessna Aircraft Company”. Techniniai duomenys. Kreiserinis greitis – 210 km/h. Maksimalus greitis – 224 km/h. Keleivių skaičius. Maksimalus skrydžio aukštis – 3900 m. Maksimali kilimo masė – 1043 kg. Valdymo sistemos pagalba lėktuvas priverčiamas judėti reikiama trajektorija bei išbalansuojamas pasirinktam skrydžio režimui. Valdymo sistemoms priskiriama. Vairų (eleronų, aukščio ir krypties vairų) valdymo sistemos. Trimerių valdymo sistemos. Interceptorių valdymo sistemos. Užsparnių valdymo sistemos. Priešsparnių valdymo sistemos. Kiekviena iš šių sistemų dar vadinama atitinkamo kanalo valdymu, o visų kanalų visuma – lėktuvo valdymo sistema. Vairų valdymo sistemos dar vadinamos pirminėmis (arba pagrindinėmis) valdymo sistemomis, o visos kitos valdymo sistemos priskiriamos antrinio valdymo sistemoms. Orlaivių valdymo sistemos klasifikuojamos pagal keletą požymių pagal valdymo principus ir pagal tai, kaip piloto valdymo komandos perduodamos vairams. Valdymo sistemų tipai pagal poveikio principą. Aerodinaminis valdymas (atlenkiant vairus arba deformuojant aerodinaminius paviršiusBalansyrinis valdymas (keičiant lėktuvo masės centro padėtįReaktyvinės srovės vairais. Aerodinaminis valdymas šiuo metu plačiausiai paplitęs valdymo būdas. Bet kokia lėktuvo valdymo sistema visuomet sudaryta iš. A. Valdymo rankenų, kuriomis pilotas užduoda komandas valdymo sistemai. B. Tarpinių grandžių, perduodančių šias komandas vairams. C. Vairų. Šis skirstymas ne visuomet galioja specifinėms sistemoms. Pagal tai kaip piloto komandos nuo rankenų perduodamos vairams, sistemos skirstomos į. A. Mechanines. Jose piloto komandos nuo valdymo rankenų vairams perduodamos mechaninių elementų pagalba tiesiogiai. B. Hidraulines. Jose valdymo rankenų komandos skysčio pagalba perduodamos hidrauliniams mechanizmams, veikiantiems vairus. C. Elektrines. Šiose sistemose valdymo rankenų judesys paverčiamas elektriniais signalais. Elektromechaninės, kuriose valdymui naudojami nesuskaitmeninti elektriniai signalai. Elektromechaninės– skaitmeninės. D. Maišytas. Šio tipo sistemose yra visų išvardintų tipų elementų. Mechaninė valdymo sistema cessna. Šios tipo sistemos itin plačiai naudojamos sąlyginai nedideliuose ir mažais ikigarsiniais greičiais skraidančiuose lėktuvuose kaip ir Cessna 172 lėktuve. Mechaninės valdymo sistemos būna. Standžiosios (judesys perduodamas standžiais valdymo sistemos elementaisLanksčiosios. Jose judesys perduodamas lanksčiais lynais. Kombinuotosios. Tai sistemos, kurių dalis yra lanksčiosios tipo, o kita dalis - standžiojo tipo. Lanksti mechaninė valdymo sistema cessna. Lanksčiosiose valdymo sistemose komandinis valdymo rankenos (arba pedalų) judesys perduodamas dviem lanksčiais elementais (paprastai tai būna lynai) jungiančiais valdymo rankeną su vairu. Sistema komponuojama taip, kad neutralioje padėtyje lynas su valdymo svirtimi sudarytų 90o kampą. Lyno kryptis keičiama skridiniais. Kartais lynų krypčiai keisti lanksčiosiose mechaninėse valdymo sistemose naudojamos svirtys. Kuo mažasniu kampu lynas apglėbia skridinį tuo mažesnė trintis bei lyno ir skridinio dėvėjimasis sistemoje. Todėl nerekomenduojamas didesnis kaip 90o lyno krypties keitimo kampas naudojant vieną skridinį. Svarbiausi lanksčiosios sistemos elementai. A. Lynai. B. Skridiniai. C. Sektoriai. C. Svirtys. D. Įtempėjai (tenderiaiE. Kreipiančiosios. F. Kompensatoriai. Orlaivių valdymo sistemose naudojami iš plieno gijų susukti lynai. Nelankstūs, supinti iš 7 gijų. Nelankstūs, supinti iš 19 gijų. Lankstūs, supinti iš 7 lynų, kiekvienas kurių taip pat supintas iš 7 gijų. Ypač lankstūs, supinti iš 7 lynų, kiekvienas kurių supintas iš 19 gijų. Prieš montuojant į orlaivį lynai ištampomi krūviu lygiu 0,5 nuo suardančiojo. Lynų galai baigiasi antgaliais arba kilpomis. Kartais lynų galai užbaigiami kilpos tipo galu. Įdėklas patikimai saugo lyną nuo persitrynimo judančiuose sujungimuose. Skridiniais keičiama lynų kryptis, arba jie paremiami, kad nevibruotų ar pernelyg neatsilaisvintų, kai nėra tempiami. Kad atsipalaidavęs (pavyzdžiui, dėl konstrukcijos deformacijos) lynas nenušoktų nuo skridinio, pastarasis apgaubiamas apsaugine apkaba. Sektorius savo konstrukcija analogiškas skridiniui tik sudaro išpjautą skridinio segmentą. Lankstaus tipo valdymo sistemose naudojamos tokios pat svirtys kaip ir standžiosiose. Įtempėjai (tenderiaiJais reguliuojamas lynų įtempimas. Sureguliavus lyno įtempimą tenderis būtinai užkontrinamas. Kai lynai praeina netoli nuo konstrukcijos elementų, siekiant apsaugoti lynus ir konstrukcijos elementus nuo tiesioginio mechaninio kontakto, naudojamos kreipiančiosios. Kreipiančiosiomis taip pat galima pakeisti lynų nuosavųjų svyravimų dažnį taip išvengiant jų rezonansinių virpesių. Kompensatoriai kompensuoja lynų įtempimo pokytį keičiantis palinkos temperatūrai (kintatnt temperatūrai kinta sistemos lynų ilgiai ir jų įtempimo jėgosKompensatorius sudarytas iš dviejų sektorių, turinčių bendrą sukimosi ašį. Kiti mechaninių valdymo sistemų konstrukciniai elementai. Siekiant apriboti vairų atsilenkimo kampus ir valdymo rankenų eigas, visų tipų mechaninėse valdymo sitemose turi būti numatyi ribotuvai. Kad orlaiviui stovint žemėje vėjas nejudintų ir nelaužytų vairų, sistemoje numatomi lengvai kabinoje uždedami ir nuimami mechaniniai stabdžiai- fiksatoriai. Saugojimo žemėje metu ant lengvųjų lėktuvų vairų kartais uždedami specialūs fiksatoriai, mechaniškai užfiksuojantys vairą neutralioje padėtyje. Jie patikimai apsaugo valdymo sistemą ir vairus nuo pažeidimų veikiant oro gūsių apkrovoms. Jei lėktuvo kabina hermetiška, iš jos išeinančios valdymo sistemos traukės ir lynai turi būti sandarinami. Lanksčiųjų mechaninių valdymo sistemų lynų įtempimo kontrolė. Lanksčiųjų mechaninių valdymo sistemų lynų įtempimas privalomai periodiškai matuojamas ir, esant reikalui, reguliuojamas. Siekiant palengvinti šią procedūrą lynų įtempimas kontroliuojamas specialiais matuokliais. Krypties vairo sistema cessna 172 trikčių šalinimas (rudder control system - troubleshootingKrypties vairo pedalo surinkimo nuėmimas / montavimas. Krypties vairo nuėmimas / montavimas. Lynų valdymo sistemos patikra. Nuolatinė tinkama lynų priežiūra prailgina lynų naudojimą. Braukiant skudurėliu lynas yra nuvalomas, o užkliuvus už kliūties randamos ir lūžusios vielos. Lynai su nailoniniu apvalkalu keičiami, kai apvalkalas būna įtrūkęs. Lanksčios valdymo sistemos skriemuliai tikrinami dėl nelygumų, aštrių briaunų ir dėl pašalinių objektų buvimo skriemulio griovelyje. Preliminari patikra yra tokia. Kilis ir stabilizatorius. – Tikrinama, ar kilio ir stabilizatoriaus apsiuva ir aptakai nėra deformuoti, įtrūkę ar sutrūkę, ar nėra atsileidusių ir pamestų kniedžių ar kitų tvirtinimo elementų. – Tikrinama, ar kilio ir stabilizatoriaus tvirtinimo mazgai ir šalia esanti struktūra nėra deformuota, įtrūkusi ar sutrūkusi, ar nėra atsileidusių ir pamestų kniedžių ar kitų tvirtinimo elementų. – Tikrinama, ar posūkio, aukštumos vairo tvirtinimo mazgai nėra deformuoti, sutrūkę ar nėra atsileidusių ir pamestų kniedžių ar kitų tvirtinimo elementų. – Atidarius priėjimo liukelius, tikrinama, ar kilio ir stabilizatoriaus vidinė konstrukcija nėra deformuota, įtrūkusi ar sutrūkusi, ar nėra atsileidusių ir pamestų kniedžių ir kitų tvirtinimo elementų. – Tikrinama, ar nėra hidraulinio skysčio ar degalų nuotėkio. Orlaivio valdymo sistemos. – Tikrinama, ar valdymo plokštumų ir trimerių danga, nerviūros ir lonžeronai nėra deformuoti, sutrūkę ar įtrūkę, ar nėra atsileidusių ar pamestų kniedžių. – Tikrinama, ar vairų vyriai nėra deformuoti ar sutrūkę. – Tikrinama, ar balansavimo masės ir ragai yra tinkamai pritvirtinti. – Tikrinama, ar valdymo plokštumos tinkamai juda aplink sukimosi ašis. Apibendrinimas. Literatūra. Bronius Merkys „Orlaivių funkcinės sistemos“. CESSNA 172 Aircraft maintenance manual. CESSNA 172 Aircraft illustrated parts catalog. CESSNA 172 Aircraft flight manual. Rmm15 - model 172 series 1996 & onCessna Model 172 Skyhawk Series Service Manual.

Automobilio techninę apžiūrą privalome atlikti kas dvejus metus, o apsilankyti autoservise – priklausomai nuo nuvažiuotų kilometrų, nuo paskutinio vizito prabėgusio laiko ar atsiradus gedimui. Tuo tarpu orlaiviai tikrinami kasdien, o papildomai – priklausomai nuo orlaivio išskraidytų valandų, atliktų skrydžių skaičiaus ir laiko, praėjusio nuo prieš tai buvusio patikrinimo. Orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimas yra atnaujinamas kas metus, o štai automobiliui techninės apžiūros pažymėjimas išduodamas kas dvejus.

Lėktuvuose, kaip ir automobiliuose, privalomi reguliarūs techniniai patikrinimai, tik jie atliekami kur kas dažniau. Patikros vykdomos dėl keleivių saugumo ir, atsižvelgiant į sudėtingumą, skirstomos į kelis sertifikuotus lygius.

Įprastai lėktuvų tinkamumo skraidyti laikas skaičiuojamas ciklais arba išskraidytomis valandomis: vienas ciklas apima lėktuvo pakilimą ir nusileidimą. Priklausomai nuo lėktuvo modelio, apžiūra A dažniausiai atliekama kas 4–6 mėn., tai yra po 400–750 skraidymo valandų, arba 200–750 ciklų. Ji gali trukti iki penkių dienų. Patikrinimo metu testuojamos lėktuvo sistemos, pvz., valdymo sistema, ir tikrinama atitiktis techninės priežiūros instrukcijose nurodytoms specifikacijoms. Taip pat pakeičiami agregatai, kurie turi ribotą naudojimo laiką: pvz., akumuliatoriaus baterija gali būti naudojama ne daugiau nei 1000 skrydžio valandų, arba 1 metus.

Sudėtingiausia ir išsamiausia apžiūra, priklausomai nuo orlaivio modelio atliekama kas 6–12 metų. Šios apžiūros metu beveik visas lėktuvas yra išrenkamas ir keičiamos numatytos detalės, net jeigu jos vis dar gerai veikia. Taip pat atliekami neardomosios kontrolės darbai, pvz., lėktuvo konstrukcijos patikra naudojant Rentgeno spindulius – panašiai kaip žmogui, kai šis susilaužo ranką. Kartais net pašalinami dažai nuo korpuso, kad būtų galima įvertinti orlaivio pažeidimus bei korozijos lygį. Esant nors menkiausiam įtarimui apie galimą defektą, ta vieta yra remontuojama pakeičiant paveiktas detales arba elementus.

Šiame darbe bus aptariama ir analizuojama, kaip tinkamai reikia prižiūrėt ir remontuoti lėktuvo “Cessna 172” aerodinaminę valdymo sistemą, kad galėtų būti sėkmingai eksploatuojamas. Darbo tikslas yra išanalizuoti kaip veikia lėktuvo krypties vairas, kur jis yra, kokią funkciją jis atlieka ir kaip jį reikėtų eksploatuoti tinkamai.

“Cessna 172” yra 150 AG variklio lengvas lėktuvas sukonstruotas JAV kompanijoje “Cessna Aircraft Company”. Lėktuvas yra visiškai metalinis, keturių sėdynių, aukšto sparno, vieno variklio lėktuvas su triračio važiuokle, valdomu nosies ratu ir dviem pagrindiniais ratais. Nuo gamybos pradžios 1956 metais Cessna 172 dėl savo ilgaamžiškumo bei populiarumo užsitarnavo vardą kaip pats sėkmingiausias lėktuvas per visą aviacijos istoriją. Pirmąjį gamybos modelį „Cessna“ pristatė 1956 m., o 2015 m. Bendrovė ir jos partneriai pastatė daugiau nei 44 000 vienetų. Orlaivis tebėra gaminamas. 1958 metais šiuo lėktuvu buvo pasiektas ilgiausio skrydžio pasaulio rekordas, kuris iki šiol nėra pagerintas.

Vairų valdymo sistemos dar vadinamos pirminėmis (arba pagrindinėmis) valdymo sistemomis, o visos kitos valdymo sistemos priskiriamos antrinio valdymo sistemoms.

Orlaivių valdymo sistemos klasifikuojamos pagal keletą požymių: pagal valdymo principus ir pagal tai, kaip piloto valdymo komandos perduodamos vairams.

Aerodinaminis valdymas šiuo metu plačiausiai paplitęs valdymo būdas. Paprastai tai daroma atlenkiant vairus, tačiau yra visa eilė eksperimentinių orlaivių, kurie valdomi deformuojant aerodinaminius paviršius. Įdomu tai, jog brolių Raitų lėktuvas irgi buvo valdomas deformuojant sparną.