Lietuvių kalbos taisyklės: žodžių rašyba

Nosinių raidžių rašyba žodžio šaknyje. Skyryba. Dalelyčių rašyba. Linksnių galūnių rašyba. Gramatinių žodžio formų parinkimas ir vartojimas. Vientisinio sakinio skyryba. Šalutinių sakinių rūšys. Skyryba.

Įsimintini daiktavardžiai: ąsa, ąsotis, vąšas, lęšis, žąslai, ąžuolas, vąšelis, lęšiukas.

PVZ; bąla, sąla, šąla, gęsta, glęžta, mąžta, šąšta, tęžta, tręšta (sąląs, bąlanti, gęstąs, glęžtanti)

Nosinių nerašome kai giminiškuose žodžiuos a, e kaitaliojasi su ė, o.

Nosinių nerašome: yla, yda, ypač ypatybė, pasiryžimas, ryžtas, mastelis, tyso, asla.

Jeigu vienarūšiai šalutiniai sakiniai yra sujungti be jungtuko, tai tarp jų dedame kablelį.

Jei vienas su kitu šautiniai sakiniai sujungti jungtukais: ir, ar tai kablelio nededame.

Jei vienas su kitu šalutiniai sakiniai jungiami jungtukais: o, bet, tik, tačiau, tai juos atskiriame kableliais.

PVZ: Knyga atsiranda ne tada, kai ji atsiranda knygyne, o kai ją perskaito pirmas skaitytojas.

Kai prieš kiekvieną šalutinį sakinį kartojasi tas pats jungtukas, tai kablelį dedame prieš kiekvieną jungtuką.

Kai vienas su kitu šalutinis sakinys yra sujungti poromis tai kablelius dedame tarp porų, o ne prieš kiekvieną šalutinį.

PVZ: Aš žinojau, kad Tadas moka groti kad ir gerai dainuoja, kad jis yra drovus ir kad raudonuoja giriant.

Jei vienaskaitos vardininko linksnyje yra -ė, tai kituose linksniuose bus -ei, jei ne -ė, tai -ai.

Išplėstines dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės gali būti išskiriamos kableliais. Jeigu skiriame, tai būtinai iš abiejų pusių.

Pažyminiai, stovintys po pažymimojo žodžio ir išplėsti, išskiriami kableliais. Gale stovinti pažyminys gali būti atskiriamas brūkšniu.