Lietuvos istorijos laikotarpių karių apranga, ginkluotė bei naudojama taktika

Įvadas. Tarpukario Lietuvos kariuomenės uniformos Nepriklausomybės kovų laikotarpiu. Uniformos raida po Nepriklausomybės kovų. Lietuvos karių lengvoji ginkluotė 1918 – 1920 metais. Lietuvos karių lengvoji ginkluotė 1921 – 1934 metais. Taktika. Išvados.

1920 m. gegužę buvo sudaryta nauja nuolatinės uniformos patvirtinimo komisija, kurios įsakymu rugpjūčio 15d. įvesta jau nuolatinė uniforma. Iš esmės tai buvo ta pati 1919 m. uniforma, tik su vėlesniais papildymais. Munduro, kelnių ir milinės modelis nepakito. Jis išlaikė angliškos uniformos tradiciją. Formuojantis naujoms tarnyboms buvo įteisintos jų specifinės spalvos. Šiek tiek pasikeitė laipsnių žymėjimas.

Pasibaigus nepriklausomybės kovoms Lietuva pradėjo ekonomiškai atsigauti. Tai turėjo įtakos ir kariuomenės uniformos pasikeitimams. 1923 m. kovą uniformos komisija kariuomenei nustatė naują kariuomenės uniformą. Tai buvo pati spalvingiausia kariuomenės uniforma per visą tarpukario laikotarpį. Uniformos modelis išlaikė angliškos uniformos tradiciją. Ant munduro rankogalių atsirado nauja uniforminė detalė – rankogalio antsiuvas. Apykaklės trikampyje vietoj laipsnių žymėjimo atsiranda Gediminaičių stulpai, karininkų laipsniai pradedami žymėti antpečiuose, kareivių – ant munduro rankovių aukščiau alkūnės. Po trijų su puse mėnesio naujoji uniforma papildyta – visiems kavalerijos pulkams skirti balti įsiuvai, o karininkams, baigusiems Generalinio štabo akademiją bei adjutantams sukurti dviejų pynelių ir dviejų virvučių su dviem metaliniais galais akselbantai. Beveik po mėnesio kariuomenėje pradėta dėvėti prancūziško modelio kepė, taip pat buvo sukurta naujo modelio kokarda. 1924 m. balandį kariūnų išeiginės uniformos papuoštos baltos spalvos diržais.

1923 m. uniforma buvo stipriai kritikuojama. Priekaištų sulaukė jos spalvingumas, kaip nepatogi įvertinta kepė. Pasipiktinta kokarda, kurioje neva sumenkintas Vyčio kryžius kaip aukščiausias karinis apdovanojimas. Nevykęs pilotės pasiuvimas ir forma, Gediminaičių stulpai trikampiuose ir t.t. Kalbėta, kad reikalinga išeiginė uniforma, ypač vykstantiems studijuoti į užsienį. Atsižvelgiant į pastabas, 1927 m. liepos mėn. Lietuvos kariuomenėje buvo įvesta nauja uniforma. Ji išlaikė ankstesnį stilių, tačiau buvo padaryta keletas pakeitimų. Pirmiausia sumažintas ginklų rūšių ir tarnybų spalvų derinių skaičius. Panaikinama pilotė, o vietoj jos įvedama kepurė. Kepės išliko. Įvesta naujo modelio kokarda. Karininkų iškilmių nerikiuotės uniformą papuošė šilkinė geltonos spalvos lietuviškais raštais austa juosta su dviem kutais. Nustatytas lengvas tiesus kardas karininkams ir viršiloms. Kavaleristams – taip pat lengvas kardas, tik lenktas.

1931 m. sausį įvedama nauja kariuomenės uniforma. Išryškėja trys uniformos tipai: lauko, kasdieninė ir išeiginė, kurie buvo jau 1927 m., bet daug paprastesni. Uniformos pagrindinė spalva – slepiamoji, rusvai žalsva (chaki). Aviatorių tamsiai mėlyna. Išnyksta rankogalių antsiuvai, egzistavę nuo 1923 m. Buvo įvesta naujo modelio kepurė su juodu snapeliu, kurios forma priminė 1919 1920 m. kepurę ir naujo modelio kokarda – stilizuotas Vyčio kryžius ąžuolo lapų vainike. Atsisakyta kepės. Lauko uniformoje kareiviams ir karininkams įvestas galvos formos pošalmis. Tai buvo visiškai naujas daiktas uniformoje, pošalmių tuo metu neturėta nė vienoje Europos kariuomenėje. Munduras, kelnės ir milinė išlaikė buvusių uniformų tradiciją, tik buvo kokybiškesnio audinio ir pasiuvimo. Paradinėje juostoje išnyko kabantys kutai, juos pakeitė apvali aukso spalvos sagtis su Vyčiu centre. Kariuomenės tarnyboms nustatyti naujo modelio ženklai. Pasikeitė karininkų laipsnių žvaigždutės.