Lietuvos lizingo rinkos ypatumai

Privalumai ir trūkumai. Lizingo privalumai ir trūkumai. Lizingo procedūros organizavimo etapai. Teoriniai sprendimai. teoriniai lizingo aspektai. Lizingo raida pasaulyje ir Lietuvoje. Lizingo klasifikacija. Lizingo įmokų skaičiavimo specifika. Tyrimai ir jų rezultatai. Lietuvos lizingo rinkos analizė.

Lease or finance leases widespread term that describes a financial instrument that allows you to dispose of material assets for it in installments specified period. Lithuania started to use leasing when it regained its independence, according to the Association of Lithuanian Banks in 1995-1996 was established and began to operate the current Lithuanian leasing market participants.

Main words: leasing, the lessor, the lessee, the lease market

Temos aktualumas. Lizingas arba finansinė nuoma plačiai paplitęs terminas, apibūdinantis finansinį instrumentą, kuris leidžia disponuoti materialiniu turtu už jį mokant dalimis nustatytą laikotarpį (Fletcher, Freeman ir kt., 2005). Analizuojant istoriją, galima teigti, jog tai vienas seniausių finansinių instrumentų, kuris buvo naudojamas Šumerų laikais (apie 2000 m. per. m. e.) kai ant molinių lentelių išraižydavo „įsipareigojimus“ sumokėti už tam tikrus įrankius ar žemę, kurią žemvaldys leido naudotis nustatytą laiką.

Ilgainiui šis finansinis instrumentas tobulėjo, atsirado jo teisinis reglamentavimas, o 1855 m. buvo įsteigta pirmoji lizingo kompanija – „Birmingemo vagonų kompanija“ (Canadian Finance and Leasing Association, 2007).

Darbo problema. Nors lizingas kaip finansinis instrumentas egzistuoja seniai ir tai leidžia daryti prielaidą, jog nepaisant laikmečio jis yra dinamiškas ir lankstus t.y. prisitaiko prie kiekvieno istorinio laikotarpio. Tačiau tai kartu ir naujas iššūkis. Nes valstybės finansinė raida nuolatos kinta, tai daro įtakos ir joje veikiančioms finansinėms institucijoms. Kurios arba atlaiko rinkos svyravimus ir išsaugoja pozicijas arba sužlunga. Lizingas yra ta sritis, kuri ypač reaguoja į ekonomikos svyravimus, nes jis apima ne tik paprastą vartotoją, bet ir verslą. Nors kasmet lizingo sąlygos, žiūrint iš vartotojo pozicijos, gerėja, tačiau negalima vienareikšmiškai teigti, kad jis neturi savų minusų. Siekiant supras Lietuvos lizingo rinką ir įvertinti kokią įtaką turėjo „SNORO“ banko žlugimas lizingo rinkos pokyčiams būtina atlikti gilesnę temos analizę.

Darbo tikslas. Išnagrinėjus lizingo raidos tendencijas, jo rūšis, privalumus ir trūkumus, išanalizuoti Lietuvos lizingo rinką.

Trečioji dalis – tiriamoji, joje analizuojami statistiniai duomenys atspindintys lizingo paslaugos tendencijas Lietuvoje 2010-2012 m. Darbą reziumuoja išvados, o prieduose pateikiami papildomi statistiniai duomenys, kuriais remiantis buvo atlikta rinkos analizė.

Šiame skyriuje analizuojama lizingo, kaip finansinio instrumento samprata bei savybės. Plačiau aptariama jo privalumai ir trūkumai, kurie lemia individų ir verslo organizacijų sprendimą naudotis arba nesinauto šiuo finansiniu instrumentu. Taip pat išskiriami ir aprašomi lizingo procedūros organizavimo etapai, kurie turi įtakos vartotojo sperndimui.

Reikia pastebėti, jog dėl šio finansinio instrumento specifikos jis neturi tikslaus atitikmens kai kuriose kalbose, todėl siekiant aiškumo naudojamas bendras angliškas terminas „leasing“, pastarasis yra sulietuvintas ir tapo „lizingu“.

Lizingas – priemonė leidžianti disponuoti turtu už jį nesumokėjus visos sumos.

Lizingas – laisvų arba skolintų lėšų investavimas į materialųjį turtą.

Fletcher, Freeman ir kt. (2005) lizingą apibūdina kaip priemonę, kuri apibrėžiama sutartimi ir leidžia vienam individui arba bendrovei disponuoti turtu nesumokėjus už jį visos sumos pardavėjui arba tarpininkui, tačiau įsipareigojus ją sumokėti per apibrėžtą laikotarpį.

Taraila (2001) tvirtina, kad lizingas visų pirma yra lėšų investavimas į materialųjį turtą. Lėšos paprastai būna nuosavos arba skolintos, jomis disponuojant yra prašoma fizinio arba juridinio asmens leisti naudotis tam tikru turtu nustatytą laiką (Taraila, 2001).