Lietuvos pinigai
Pinigų atsiradimas Lietuvoje turi savo istoriją.
Ix – x a. Vokiečių ir skandinavų monetos rodo aktyvią Lietuvos prekybą su vakarų europa, o bizantijos monetų radiniais vargu ar begalima įrodyti mūsų tiesioginius prekybinius ryšius su konstantinopoliu (b. Martinkus, v. Žilinskas, 1996).
Pradėjus stiprėti Lietuvos ūkiui ir didėjant pinigų paklausai, mūsų senoji ant kaklo dėvima papuošalų grivina įgauna naują pavidalą, ji virsta tam tikro svorio sidabro lazdele. Smulkesniems mokėjimams tokios lazdelės buvo kapojamos mažesniais gabalais. Daugėjant mainų skaičiui, vis dažniau tekdavo kapoti ir pačias grivinas. Dėl tokio dažno kapojimo grivinos gauna naują vardą – kapa. Vėlesniais laikais šalia žodžio kapa pradedama vartoti ir rusų rublį.
Kunigaikščio mindaugo suvienytoje (1226 m. ) Lietuvoje vieninteliai vietiniai pinigai buvo sidabro lydiniai – piršto formos pailgos sidabro lazdelės, žinomos Lietuviškųjų ilgųjų arba kapų vardu. Algirdo ir kęstučio laikais mūsų krašte pasirodė naujos monetos – čekų grašiai. O pradėjus didėti ekonominei ir politinei lenkų įtakai, Lietuvoje pamažu atsiranda ir lenkų pinigai, pradeda prigyti jų skaičiavimo sistema. Lietuviai be 60 čekiškų grašių vertės kapos, jau žinojo ir lenkišką 48 grašių griviną. Pirmojoje xv a. Pusėje nuvertėja čekų grašiai, todėl į Lietuvą pradeda plaukti lenkiški pinigai, tačiau Lietuviai jų nemėgo.
Lietuvos kapos buvo pinigai, bet jos dar nebuvo monetos. Seniausios mūsų monetos, tikriausiai bus smulkūs sidabriniai pinigėliai, kurių vienoje pusėje iškaltas ieties smaigalys, o kitoje – gedimino stulpai. Tiksliai nežinoma, kaip vadinosi pirmosios mūsų monetos, tačiau vėlesnių laikų dokumentuose randamas pavadinimas – denarai, denariukai. Taigi pirmosios Lietuviškos monetos – denarai buvo nukaldinti tik xiv a. Antrojoje pusėje. Vėlesniais metais ldk dar buvo kaldinamos sidabrinės monetos: denarai, pusdenariai, dvidenariai, šilingai, pusgrašiai, grašiai, trigrašiai, ketvirtokai, šeštokai, taleriai, pustaleriai ir kt.
Jau xvi a. Greta sidabrinių monetų buvo pradėtos kaldinti pirmosios auksinės monetos – dukatai. O xvi a. Pabaigoje atsiranda šilingas. Prasidėjus mūsų krašto sunkiam laikotarpiui (1655 m. Švedai užplūsta į Lietuvą, o 1658 m. Rusai užima vilnių), vilniaus kalykla gamina blogus pinigus, tad xvii a. Pabaigoje italas titas livijus boratinis, įkūręs savo pinigų kasyklą varšuvos apylinkėse, pasiūlė Lietuvai savo pagalbą – gaminti pinigus.
