Lietuvos užsienio prekybos politika

Lietuvos užsienio prekybos balanso deficitas, sparčiai didėjęs iki 1998 metų, pamažu nustojo didėti ir stabilizavosi ties 14 – 15% riba. Tokius pasikeitimus patvirtina ir po kelerių intensyvaus augimo metų einamosios sąskaitos deficito mažėjimas. Pavyzdžiui, jeigu jis 1998 metais siekė beveik 12%, tai 2001 metais šis rodiklis buvo beveik tris kartus mažesnis, o 2003 m. sudarė 5,8% BVP ir yra priimtinas pagal Mastrichto kriterijų ribas, tačiau 2004 m. padidėjo iki 9,9% BVP.

3.3. Lietuvos užsienio prekyba po įstojimo į Pasaulinę prekybos organizaciją

Lietuva tapusi Pasaulinės prekybos organizacijos nare, įsipareigojo atitinkamose srityse (prekių, paslaugų, žemės ūkio ir kt.) tinkamai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus bei visų Pasaulinės prekybos organizacijos sutarčių reikalavimus ir nuostatas. Vadovaujantis stojimo į Pasaulinę prekybos organizaciją įsipareigojimais, Lietuva įsipareigojo liberalizuoti savo prekybą, reguliuoti paramą žemės ūkiui, keisti ar priimti nustatytus teisės aktus.

Dydis ir ekonominė galia reiškia atsakomybę. Europos Sąjunga – didžiausia finansinės paramos neturtingoms šalims teikėja ir patarėja. Sudėtingame ir trapiame šiandienos pasaulyje Europos Sąjunga vis labiau įsitraukia į konfliktų prevencijos, taikos palaikymo ir kovos su terorizmu veiklą, remia atstatymo darbus Irake ir Afganistane. ES ėmėsi iniciatyvos spręsti visuotinio atšilimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo problemas.

4.2. Lietuvos pokyčiai prekybos politikoje Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą