Ligos ir sindromai, kai vyrauja širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimas

Ligos ir sindromai , kai vyrauja širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimas. Tikslas ir uždaviniai. Miokardo infarkto požymiai. Aterosklerozės ir miokardo infarkto diagnozė ir gydymas. Širdies ritmo sutrikimai. Kas sukelia sinusinę tachikardiją. Kas sukelia sinusinę bradikardiją. Kalis ir magnis svarbūs reguliuojant širdies ritmą. Venų varikozės priežastys. Venų varikozės diagnostika ir gydymas. Faktoriai , kurie sąlygoja širdies ir kraujagyslių ligų susirgimus.

Sutrikus kraujo apytakai vainikinėse širdies arterijose, išsivysto stenokardijos priepuoliai. Šie priepuoliai būdingi krūtinės anginai, kurios pagrindas - vaininkinių arterijų spindžio susiaurėjimas.

Gali būti dusulys, pykinimas, prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, sąmonės netekimas.

Vainikinės kraujo apytakos sutrikimus gali sukelti įvairios priežastys: embolas, atneštas iš širdies vožtuvų į vainikinę arteriją sergant endokarditu, randinis vainikinių arterijų žiočių susiaurėjimas sergant aortos sifiliu. Tačiau dažniausiai vainikinės (koronarinės) ligos priežastis yra aterosklerozė.

Tachikardija yra vadinamas širdies plakimų padažnėjimas. Esant sinusinei tachikardijai, pulsas būna ritmingas, bet pagreitėjęs, siekia 160 tvinksnių per minutę vietoj 72 normalaus suaugusio žmogaus pulso.

Šio širdies ritmo sutrikimo esmę sudaro sinusinio mazgo ląstelių funkcijos pakitimai.

Esant tachikardijai, pakinta širdies minutinis tūris, nes jai dažniau plakant, sumažėja smūginis tūris.

Simpatinės nervų sistemos poveikio širdžiai padidėjimas streso, fizinio krūvio, karščiavimo metu, sergant neuroze.

Parasimpatinės nervų sistemos įtakos širdžiai sumažėjimas pažeidus centrinius nervų sistemos darinius (požievio, pailgųjų smegenų branduolių), sergant encefalitu, išsiliejus kraujui į smegenis.

Tiesioginis fizikinių, cheminių ir biologinių faktorių poveikis sinusiniam mazgui. Taip pasitaiko sergant miokarditu, miokardo infarktu, veikiat biologiškai aktyvioms medžiagoms, alkoholiui, nikotinui.

Bradikardija vadinamas širdies plakimo sulėtėjimas. Esant sinusinei bradikardijai, širdies plakimas gali sumažėti iki 40 ir mažiau smūgių per minutę.

Sinusinę bradikardiją daugiausia sukelia nervo klajoklio arba jo centrų jaudinimas; žymiai rečiau bradikardija atsiranda betarpiškai veikiant sinusinį mazgą.

Parasimpatinės nervų sistemos poveikio širdžiai sustiprėjimas dirginant klajoklio nervo branduolius, padidėjus galvospūdžiui, sergant meningitu, esant smegenų sutrenkimui.

Simpatinės nervų sistemos poveikio širdžiai susilpnėjimas pažeidus pagumburį, nervinių ganglijų takus.

Tiesioginis fizikinių, cheminių ir biologinių faktorių poveikis sinusiniam mazgui (mechaninė trauma, miokardo infarktas, bilirubinas, tulžies rūgštys).