Likvidumo rizika: įmonės bankroto tikimybė

Įvadas. Teorinė dalis. Likvidumo rizikos teorinė analizė. Finansinės rizikos teorinė analizė. Rizikos mažinimo būdai. Įmonės bankroto samprata. Požymiai rodantys bankroto tikimybę. Finansiniai santykiniai rodikliai bankrotui prognozuoti. Praktinė dalis. Bendra informacija apie įmonę. UAB „XXX“ bankroto tikimybės skaičiavimai. Išvados. Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai.

Išoriniai veiksniai reiškiasi už įmonės ribų (bendrieji ekonominiai pokyčiai, klientų skonio pasikeitimas, konkurentų veiksniai, vyriausybės sprendimai).

Objektyvūs veiksniai (kontroliuoti neįmanoma arba sunku). (V.Aleknevičienė, 2009, 89 psl.)

Ekonominiai veiksniai (infliacija ir defliacija, valiutų kursų, bei pakūkanų normų kitimas);

Politiniai veiksniai (mokesčių pokyčiai, tarptautinės prekybos apribojimai, valstybinis ekonomikos reguliavimas);

Socialiniai veiksniai (kylantys iš vartotojų pozicijos (vartojimos struktūros ir vartotojų skonio pasikeitimo) ir kylantys iš įmonės darbuotojų elgsenos ir priimamų sprendimų).

Apibendrinant, rizikos veiksnių, sąlygojančių įmonės veiklą, yra be galo daug, dėl šios priežasties atsižvengti į juos visus, vertinant riziką yra labai sunku. Svarbu atrinkti tik tuos veiksnius, kurie daro didžiausią poveikią esamai veiklai. (V. Aleknevičienė, 2009, 90 psl.)

Likvidumo rizika. Tai netiesioginiai nuostoliai (negautas papildomas pelnas) dėl laiku neįvykdytų tinkamų sprendimų;

Kredito rizika. Pavojus neatgauti pagrindinių ir procentinių pinigų. (E. Buškevičiūtė, R. Kanapickienė, M. Patašius, 2010, 242 psl.)

Katastrofiška rizika sudaranti sąlygas įmonės bankrotui. (V. Aleknevičienė, 2009, 92 psl.)

gali būti šalies, kurioje veikia įmonė, verslui nepalanki ekonominė (nepalankūs valiutos kursų svyravimai ir negalėjimas jos konvertuoti), politinė ( nepalanki muitų politika), išorės kontrolės stoka (įmonės tiekėjų, pirkėkų nulemti rinkos pokyčiai) ir kita šalies aplinka.

Apibendrinant galima teigti, jeigu įmonės bankrotui turės įtakos įmonės tiekėjų ir pirkėjų nulemti rinkos pokyčiai ir išorės kontrolės stoka, tuomet didelė tikimybė, jog vidaus priežastys bus vidaus kontrolės stoka dėl prastų vadovų priimamų sprendimų. Sunku pasakyti, vidinės ar išorinės priežastys turi didesnę įtaką įmonės bankrotui. Tai priklausys nuo daugelio susiklosčiusių aplinkybių. (J. Mackevičius, L. Giriūnas, R. Valkauskas, 2014, 386 psl.)

Iki šiol vyrauja nuostata kol verlsas egzistuoja tol yra vienos ar kitos įmonės bankroto tikimybė. „Verslininkai savo problemas dažnai aiškina taip: kokia ekonomika, toks ir verslas; įmonės verslas – tik ekonomikoje vykstančių reiškinių atspindys. Šį teiginį galima visiškai pateisinti, tačiau nebūtų klaidinga teigti: koks įmonių verslas, tokia ir šalies ekonomika, o ekonomika yra verslininkystėje vykstančių reiškinių atspindys.“ Požymių vienareikšmiškai rodančių įmonės bankroto tikimybę visuotinai pripažintų nėra. Daugelio autorių išskirtus požymius, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įmonės bankrotą, galima laikyti tik kaip simptominius. (J. Mackevičius, 2005, 424 psl.)

Jono Mackevičiaus teigimu, (J. Mackevičius, 2005, 426 psl.) J. Sokolov ir M Piatov nurodo šiuos požymius, lemiančius bankroto tikimybę:

Apibendrinant pagrindiniai bankroto požymiai: didėjanti darbuotojų kaita; mažėjantis įmonės pelningumas; problemos su atsiskaitymais; pardavimų mažėjimas; neritmingas gamybinis ir technologinis procesas; nevykdymas nuolatinio technologinio ir techninio atnaujinimo; per daug optimistiniai ateities planai; per dideli mokesčiai; politinė rizika; neveiksmingi ilgalaikiai susitarimai; dividendų sumažinimas arba jų nemokėjimas.

Bendrasis trumpalaikio mokumo koeficientas. Šis rodiklis parodo, kiek kartų trumpalaikis turtas didesnis už trumpalaikius įsipareigojimus; įmonės sugebėjimą trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus. Jis neturėtų būti mažesnis nei 1.