Mašinų detalių defektoskopija ir defektavimas

Mašinų detalių defektoskopija ir defektavimas atliko. Darbo tikslai. Darbo uždaviniai. Linijinių matmenų tikrinimo metodai. Pneumatinis matmenų nustatymo metodas. Magnetinė defektoskopija. Kapiliarinė defektoskopija. Akustinė defektoskopija. Ultragarsinė defektoskopija. Hermetiškumo tikrinimo metodai.

Tikrinant šiuo metodu švariai nuvalyta ir nuriebalinta detalė 10...15 min panardinama į vonia su fluorescenciniu skysčiu. Stambios detalės 3..4kartus ištepamos teptuku ir palaikomos, vėliau nuplaunamos 0,2 MPa slėgio vandens srove ir išdžiovinamos. Po to apibarstoma magnio oksido, talko, arba silikagelio milteliais, turinčiais geras absorbcines savybes. Mikroskopiniai įtrūkimai nustatomi praėjus 10...15 min po miltelių užbėrimo, juos nupūtus ir apžiūrint detalę ultravioletinėje šviesoje. Defekto vietoje fluorescenciniu skysčiu suvilgyti milteliai ryškiai spindi žaliai gelsva spalva.

Nuo garso bangų sužadinimo iki girdimumo arba registravimo ribos praeina tam tikras laikas, kurio metu pakinta garso bangos amplitudė. Pagal amplitudės kitimą ir sprendžiama, ar detalėje nėra įtrūkimų. Jiems esant, detalėje yra papildoma kliūtis virpesiams sklisti ir virpesiai sparčiai gęsta.

Pasiekę priešingą detalės paviršių, impulsai nuo jo atsispindi ir grįžta į imtuvą. Atsispindėję impulsai sužadina imtuve mechaninius impulsus, juos pjezoelektrinė plokštelė paverčia elektriniais signalais. Atstumas tarp iškilimų rodo detalės storį. Esant detalėje defektui, matomas trečias iškilimas, jo gylį parodo atstumas, o dydį – piko amplitudė.