Mašinų mechanikos kursinis darbas

Svirtiniai mechanizmai – yra tokie mechanizmai, kuriuose dalis grandžių yra svirčių ar strypų pavidalo. Plokščiaisiais jie vadinami todėl, kad jų grandys juda vienoje plokštumoješis mechanizmas skriejiko sukimosi judesį keičia svyruojančiu kulisės judesiu, o pastarasis keičiamas į slankiklio slankiojamąjį judesį. Kulisė svyruoja aplijudančių grandžių šiame mechanitai reiškia, kad viso mechanizmo judesį veda viena grandis (dažniausiai pirmoji), ji vadinama varančiąja, ir bet kurią mechanizmo padėtį galima aprašyti tik per vieną kintamąjį (1 grandies posūkio kampą).

Klasė ir eilė nustatoma, išskaidžius mechanizmą į asūro grupes. Pagal aukščiausią assūro grupių klasę ir eilę sprendžiama ir apie viso mechanizmo klasę ir eilę.

1 diada - klasė,kadangi diados yra antrosios klasės ir antrosios eilės assūro grupės, tai ir nagrinėjamas mechduomenys sintezei: išėjimo grandies eiga h=220 mm, jos greičio pasikeitimo koeficpirmiausia apskaičiuojamas perdengimo kampas č ir pastebima, kad kulisės satsižvelgdama į užduotyje nurodytos pasipriešinimo jėgos kryptį atlikus mechanizmo grafinę sintezę (nustačius jo grandžių ilgius ir nubraižius 12-oje padėčių) braižomi greičių planai (dvylikai padėčių). Pagreičių planai braižomi tik darbinės eigos padėtims, kurių, įskaitant dvi kraštines padėtis, yra septynios.

Kadangi surašyti lygtis taskui b iškart negalima, todėl taške a imami papildomi dar du taškai – taškas a2, priklausantis – ai grandžiai, ir taškas a3, priklausantis – ai grandžiai. Visi šie taškai – a, a2 ir a3 – duotu laiko momentu sutampa. Skirtumas tarp jų yra tik toks, kad taškas a – pirmos grandies galas, ir taškas a2 – antros grandies šarnyro centras – atsiskirti vienas nuo kito negali (tokia mechanizmo konstrukcija), bet štai taško a3 atžvilgiu jie gali judėti slenkamuoju judesiu išilgai trečiočia - kampinis greitis rad/s, loa – grandies ilgis metrais. Šio gsantykinis greitis va3a2 savo dydžiu nežinomas, tačiau žinoma jo kryptis: yra lysantykinis greitis va3o1 savo dydžiu nežinomas, tačiau žinoma jo kryptis: yra statmenas grandžiai ab.

Greitį vs3 randame iš grandies ilgių proprorcijos (pagal figūrų panašumą). Tuomet greitis vb, bus lygus vs3,pagreitis vadinamas koriolio pagreičiu. Jis atsiranda todėl, kad slenkapagreitis as3 apskaičiuojamas iš ilgių proporcijų. Jis taip pat yra lygus pagreičiui AB tiksvarbiausi ir aktualiausi yra mechanizmo išėjimo grandies greičiai ir pagreičiai. Todėl poslinkių diagrama ir braižoma šiai grandžiai (slankikliui).