Mechanizmų ir mašinų teorija Laboratorinių darbų ataskaita

Laboratorinio darbo Nr. 3 ataskaita. Evolventinių cilindrinių krumpliaračių. Krumplių profilių sudarymas. Laboratorinio darbo atlikimo eiga. Laboratorinio darbo Nr. 4a ataskaita. Laboratorinio darbo atlikimo eiga.

2. Suskaičiuojama, kiek krumpliaratis turi krumplių , ir pagal darbe duotą lentelę nustatoma, kiek krumplių reikia apimti slankmačiu, norint išmatuoti bendrosios normalės ilgį.

3. Bendrosios normalės ilgiai ir +1 išmatuojami trijose skirtingose krumpliaračio vietose, ir iš trijų matavimų nustatomi šių dydžių aritmetiniai vidurkiai.

4. Pagal formulę (2.2) apskaičiuojamas modulis ir, naudojantis standartinių modulių eile, nusprendžiama, koks yra tikrasis krumpliaračio modulis.

6. Atliekamas tarpinis patikrinimas tarp pamatuotų bendrosios normalės ilgių ir paskaičiuotų pagal šias formules:

7. Nustatoma, kokie yra krumpliaračio krumplių viršūnių ir pašaknų apskritimų skersmenys. Skaičiavimams reikalingi dydžiai , 1 bei 2 matuojami trijose skirtingose krumpliaračio vietose ir randami aritmetiniai vidurkiai.

8. Apskaičiuojami pagrindiniai krumpliaračio matmenys: , , , ℎ, .

9. Apskaičiuojamas, koks turi būti krumplio storis ant dalijamojo apskritimo stygos, o pagal formulę (2.8) randamas tos stygos atstumas nuo krumplio viršūnės.

Tarpinis patikrinimas tarp pamatuotų ir paskaičiuotų dydžių atliekamas pagal šią formulę:

Dėl paklaidų matuojant galimas nedidelis nesutapimas. Esant dideliam nesutapimui, reikia patikrinti perstūmos koeficiento x skaičiavimą ir bendros normalės ilgio matavimus.

Matuota slankmačiu, kurio skalės padalos vertė 0,05 mm

Viršūnių ir pašaknų apskritimų skersmenys, gaunami pagal matavimų duomenis:

Krumplio storis matuotas slankmatiniu krumpliamačiu, kurio skalės padalos vertė 0,02 mm.

Iš viršūnių apskritimo skersmens formulės (2.10) gaunamas krumplio galvutės aukščio pasikeitimas mm:

Šis aukščio pasikeitimas gali būti teigiamas (krumplis pailgėja), ir neigiamas (krumplis patrumpėja).

Priklausomai nuo modulio, krumplių skaičiaus ir perstūmos koeficiento iš atitinkamų lentelių Nr. 4, 5, 6 parenkamas matavimams naudojamų rutuliukų skersmuo DM..

Susipažinti su prietaiso krumplių evolventiniams profiliams nubraižyti ridinimo metodu konstrukcija ir veikimu.

Priklausomai nuo dėstytojo nurodyto prietaiso uždėti ant disko braižybinio popieriaus skridinį, kurio skersmuo būtų didesnis už normalaus krumpliaračio viršūnių apskritimo skersmenį.

Pagal ataskaitos blanke nurodytas formules skaičiuoti pagrindinius nulinio krumpliaračio (x = 0) dydžius.

Apskaičiuoti, koks turi būti pastūmos koeficientas x, kad krumplių pašakniai nebūtų įpjaunami, o po to ir absoliutinę įrankio pastūmą V = xm.

Krumpliastiebį 3 pastumti nuo disko ašies apskaičiuotu pastūmos dydžiu V. Pastūma atskaitoma skalėse 5, įbrėžtose plokštelėse 4. Diskas su popieriaus skridiniu atpalaiduojamas nuo ridinimo judesio ir pasukamas maždaug 180( kampu.

Nuimtame nuo disko popieriaus skridinyje skriestuvu nubrėžti pagrindinį ir dalijamąjį apskritimus, taip pat abiejų krumpliaračių viršūnių ir pašaknių apskritimus; išmatuoti abiejų krumpliaračių krumplių storius ant dalijamojo apskritimo.

Pagal ataskaitos blanke nurodytas formules apskaičiuoti pagrindinius pavaros dydžius, laikant, kad pavara sudaryta iš nubraižytų nulinio ir teigiamai perstumto krumpliaračių.

gautas brėžinys perkerpamas per centrą į dvi dalis, apkerpamos drožlių zonos. Tuo būdu gaunami abiejų krumpliaračių fragmentai;

iš centrų O1 ir O2 nubraižomi pagringiniai krumpliaračių apskritimai ir jų liestinė; pažymimi lietimosi taškai A ir B ir sankibos polius P;

abiejų krumpliaračių fragmentų centrai sutapatinami su tšk. O1 ir O2 atitinkamai. Viduje jie suvedami į sankibą ir priklijuojami.