Meilė ir psichologija

Tas, kas tikisi lengvai išmokti meilės meno, perskaitęs šią knygą, turėtų nusivilti. Ši knyga, priešingai, siekia įrodyti, kad meilė nėra jausmas, lengvai apimantis kiekvieną, nepriklausomai nuo jo subrendimo. Ji nori įtikinti skaitytoją, kad visos jo pastangos mylėti bus nesėkmingos, jei jis nemėgins pačiu aktyviausiu būdu pakeisti savo asmenybės visumą, kad išsiugdytų produktyvią orientaciją; kadangi individualioje meilėje negalima patirti pasitenkinimo be gebėjimo mylėti artimą, be tikro kuklumo, drąsos, tikėjimo ir disciplinos. Kultūroje, kurioje šios savybės retos, retai gebama mylėti. Ir vis dėlto, nors užduotis ir sunki, tai neturėtų varžyti mūsų pastangų pažinti sunkumus ir galimybes juos įveikti. Stengdamasis išvengti papildomų komplikacijų, pamėginau gvildenti kiek įmanoma mažiau specializuota kalba. Kita problema taip ir liko iki galo neišspręsta; būtent, nepavyko išvengti minčių iš ankstesnių mano knygų pasikartojimo. Skaitytojas, jau susipažinęs su laisvės baime , žmogumi sau ir sveikąja visuomene , atras šioje knygoje daug minčių, išsakytų ankstesniuose mano darbuose. Aišku, menas mylėti anaiptol nėra vien jų santrauka. Knyga pateikia daug visiškai naujų idėjų, tad natūratas, kas nieko nežino, nieko nemyli. Tas, kas nieko negali, nieko nesupranta. Tas, kas nieko nesupranta, yra nieko nevertas. O tas, kas supranta, taip pat ir myli, stebi, mato. Kuo daugiau žinai apie daiktą, tuo labiau jį myli. Tas, kas įsivaizduar meilė yra menas? Jei taip, tai jai reikia žinių ir pastangų. O gal meilė tik malonus jausmas, kurį mums dovanoja atsitiktinumas, kai kažkas pasijunta laimei nusišypsojus, apimtas meilės . Ši knygelė remiasi pirmąja prielaida, nors dauguma šiuolaikinių žmonių, be jokios abejonės, tiki antrąja.

žmonės anaiptol negalvoja, kad meilė nėra svarbi. Jie ištroškę jos; žiūri be galo daug filmų apie laimingą ir nelaimingą meilę, girdi šimtus banalių dainų apie laimę, bet vargu ar kas galvoja, jog mylėti galima mokytis.

Tokia savotiška nuostata remiasi keliomis prielaidomis. Daugelis meilės uždavinį pirmiausia suvokia kaip tapti mylimu, o ne mylinčiu, gebančiu mylėti. Taigi jiems problema yra - kaip būti mylimu, kaip būti mylėtinu. Šio tikslo jie siekia keliais būdais. Vienas - jį dažniausiai renkasi vyrai - tai siekti pasisekimo, valdžios ir turto, kiek tik leidžia socialinė padėtis. Kitas, paprastai naudojamas moterų, tai siekti patrauklumo, rūpinantis savo kūnu, drabužiais.