Miesto gyventojų socialiniai ypatumai

Ankstyvaisiais viduramžiais beveik visi žmonės gyveno kaimuose. Vystantis žemės ūkiui XI amžiuje gyventojų skaičius nuolat augo. Manoma, kad miestų kūrimuisi tuo metu lėmė žemės ūkio pakilimas ir suintensyvėjusi prekyba. Gerėjo kilmingųjų gyvenimas, pirkliai iš tolimųjų kraštų jiems atgabendavo prekių. Prekyba buvo pelninga, prekybinės vietos pritraukdavo daugiau žmonių, tad ten dažniausiai įsikurdavo miestai. Dalis valstiečių nebeįstengė darbo rasti kaime, todėl jie kėlėsi į miestus. Tuo metu pagrindiniai miestiečių verslai buvo amatai ir prekyba. Vieni pirkliai, neturėdami daug pinigų, prekiavo tuo, kas buvo reikalinga miesto ir kaimo gyventojams. Turtingesni prekiavo su kitais miestais ar šalimis. Miestų gyventojai dirbo prekybininkų, amatininkų, valstiečių darbus, toks darbo pasidalinimas yra svarbus miesto požymis. Kai nedideliame plote gyvena daug žmonių, atsiranda naujų užduočių, kurioms atlikti reikalingas tam tikras meistras – savo srities žinovas. Tai miesto valdymo specialistai - žemės dalijimo, higienos, ginčų sprendimo, aprūpinimas vandeniu ir gynyba. Miestai kūrėsi prie kilmingųjų pilių, bažnyčių, upių, tiltų, prekybos kelių sankryžų. Miestu tais laikais turėdavo teisę vadintis tokia gyvenvietė, kuriai valdžia suteikdavo teises. Laikui bėgant miestai išsikovojo vis daugiau teisių rengti turgus, kalti savo monetas, teisti savo piliečius, laikyti ginklus. Miestą juosė storos sienos, jo saugumą gynė stebėjimo bokštai ir patrankos. Pagrindinis miesto pastatas, jo gynybos ir galios šaltinis buvo katedra arba feodalo pilis. Miestuose susikūrė miestiečių bendruomenė, ekonomiškai susijusi prekybiniais ir komerciniais ryšiais. Atlikdami prekybines, komercines ir finansines funkcijas, miestai išvystė didelę ekonominę galią. Europos viduramžių miestas nebuvo visiškai izoliuotas nuo išorės, į jį atvykdavo keliaujantys pirkliai, artistai, gydytojai ir net mokytojai. Kūrėsi įvairios organizuotos valdžios sąjungos, susivienijimai, kurios ne tik kūrė ir saugojo savo papročius, tradicijas, bet ir organizavo labdaras, globojo skurdesnes šeimas. Dauguma šių tradicijų išlikę ir iki šių dienų.