Mokesčio už aplinkos teršimą palyginimas Lietuvoje ir Estijoje analizė

Įvadas. Mokestis už aplinkos teršimą. Mokesčio už aplinkos teršimą instrumentarijus Lietuvoje. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimas. Mokesčio už aplinkos teršimą statistika Lietuvoje. Mokestis už aplinkos teršimą Estijoje. Mokesčio už aplinkos teršimą instrumentarijus Estijoje. Lietuvos ir Estijos mokesčio už aplinkos teršimą palyginimas. Išvados. Literatūra.

Kiekvienais metais itin auga teršalų lygis, išmetamas į aplinką. Ši problema tapo itin aktualia dėl visuotinio dėmesio aplinkos užterštumui, gamtai, pastatams bei svarbiausia žmogaus sveikatai. Atsižvelgiant į aplinkos teršimo keliamą pavojų yra ieškoma būdų, kaip išspręsti šias problemas. Vienas iš labiausiai efektyvių sprendimo būdų yra mokesčio už aplinkos teršimą įvedimas, kuris skatintų mažinti taršą.

Temos aktualumas - mokestis už aplinkos teršimą, tai valstybinis mokestis, skirtas mokėti juridiniams ir fiziniams asmenims, kad sumažinti aplinkos užterštumą.

Darbo struktūros paaiškinimas: Pirmoje dalyje aptariamas mokestis už aplinkos teršimą Lietuvoje, antroje – Estijoje ir trečioje dalyje pateikiamas šio mokesčio palyginimas tarp abejų valstybių.

Mokesčio bazė – tai suma, nuo kurios apskaičiuojami mokesčiai. Teršalų mokesčio bazė apsiskaičiuoja pagal specialias formules.

Apmokestinimo lengvatos - tai mokesčio įstatyme nustatytos palankesnės teisės mokesčių mokėtojams.

Mokesčio ėmimo būdas - mokesčio ėmimo būdas gali būti tiesioginis (iš pajamų) ir netiesioginis (per kainų sistemą).Taigi, mokestis už aplinkos teršimą pagal mokesčių ėmimo būdą yra tiesioginis.

Mokestinis laikotarpis – tai laikotarpis per kurį reikia sumokėti mokestį. Mokesčio už aplinkos teršimą atžvilgiu, tai kalendoriniai metai.

2014 – 2016 metų nacionalinio biudžeto plano, fakto ir vykdymo palyginimas

Kaip matoma iš duomenų mokesčių planas kiekvienais metais didėjo, tačiau faktinis mokėjimas už aplinkos teršimą, mažėjo. Todėl tikrai galima teigti, jog šie mokesčiai padeda mažinti gamtos taršą.

2014 – 2016 metų mokesčio už aplinkos teršimą indeksavimo koeficientai

Kaip matoma iš duomenų, kad 2014 ir 2015 metais koeficientai buvo beveik lygūs, tačiau 2016 metais jie ženkliai padidėjo.

2014 – 2016 metų mokesčio už aplinkos teršimą dalis nacionaliniame biudžete

Kaip matoma iš duomenų, kad tik labai nedidelę dalį šis mokestis užima nacionaliniame biudžete. Ir kiekvienais metais ji vis mažėja.

Mokesčio šaltinis - Mokesčio už aplinkos teršimą šaltinis yra mokesčių mokėtojų pajamos iš kurių mokami mokesčiai. Mokesčio šaltinis nesutampa su mokesčio objektu.

Apmokestinimo vienetas - Šio mokesčio apmokestinimo vienetas yra natūrinis, pvz. viena teršalų tona.

Mokesčio bazė – Teršalų mokesčio bazė apsiskaičiuoja pagal specialias formules.

Teršimo mokesčio tarifai nurodyti aukščiau didėja koeficientu nuo 1.2 iki 2.5 priklausomai nuo stacionaraus teršimo šaltinio vietos. Pavyzdžiui, jeigu stacionarus taršos šaltinis išsidėstęs Taline, tai mokestis yra dvigubai didesnis už pagrindinę normą.

Į aplinką išskirta teršalų didesniais kiekiais negu nurodyta aplinkos apsaugos leidime. Teršimo mokesčio norma, priklausomai nuo teršalo gali didėti 5, 10 ar 100 kartų.

Į aplinką išleista teršalų be aplinkos apsaugos leidimo. Mokesčio normos gali didėti 10, 20 ar net 200 kartų.

1. Organinės medžiagos, išskyrus tos, kurios yra nurodytos 6 ir 7 punktuose toliau, skaičiuojamos kaip biocheminio deguonies poreikio skilimas per septynis dvidešimt keturių valandų periodus (BDS7)

7. Nafta, naftos produktai, mineralinis aliejus arba skysti produktai, pagaminti iš termiškai apdoroto kieto kuro arba kitų organinių medžiagų.