Mokestis už aplinkos teršimą referatas

Lentelių ir paveikslų sąrašas. Įvadas. Mokestis už aplinkos teršimą Lietuvoje. Aplinkos teršimo mokesčio istorija. Aplinkos taršos šaltiniai. Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinimo instrumentarijus. Mokesčio už aplinkos teršimą elementai. Mokesčio už aplinkos teršimą ėmimo būdas. Mokesčio už aplinkos teršimą nustatymo metodas. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimas. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimas. Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis apskaičiavimo pagrindai. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimas. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą statistika. Mokesčio už aplinkos teršimą Lietuvoje ir estijoje palyginimas. Mokestis už aplinkos teršimą Estijoje. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai Estijoje. Teršalų, išmetamų į atmosferą, teršimo mokestis. Mokesčiai teršalų, išmetamų į vandens telkinius, gruntinį vandenį ar dirvožemį. Atliekų šalinimo taršos mokesčiai. Mokesčio už aplinkos teršimą palyginimas Lietuvoje ir Estijoje. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedas. Degalų perskaičiavimo koeficientai“. Mokesčių už aplinkos teršimą indeksavimo koeficientai 2011 metais“. Lietuvos mokesčiai ir mokestis už aplinkos teršimą“. Teršalų, išmetamų į atmosferą, teršimo mokesčio tarifai“. Teršalų, išmetamų į vandens telkinius, gruntinį vandenį ar dirvožemį, mokesčio tarifai“. Atliekų šalinimo taršos mokesčio tarifai“.

Šioje dalyje trumpai apžvelgsime mokesčio už aplinkos teršimą atsiradimą Lietuvoje, pateiksime aplinkos taršos šaltinius. Taip pat aptarsime mokesčio instrumentarijų (mokesčio elementus, mokesčio ėmimo būdą ir nustatymo metodą) bei pateiksime šio mokesčio statistinius duomenis Lietuvoje.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme yra išskiriami trys taršos šaltiniai:

Pagrindiniai mokesčio elementai yra mokesčio objektas, mokesčio subjektas, mokesčio šaltinis, apmokestinimo vienetas bei mokesčio tarifas (E. Buškevičiūtė, 2008, p. 165). Aptarsime kiekvieną šį elementa apmokestinant aplinkos teršimą.

Mokesčio ėmimo būdas gali būti tiesioginis (iš pajamų) ir netiesioginis (per kainų sistemą).

Taigi, mokestis už aplinkos teršimą pagal mokesčių ėmimo būdą yra netiesioginis.

Šiame skyrelyje pateiksime pagrindines formules, kuriomis galima apskaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą iš atskirų taršos šaltinių.

1.4.1 Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimas

Mokestis už aplinkos teršimą yra indeksuojamas mokestinio laikotarpio nustatytais indeksavimo koeficientais, kuriuos apskaičiuoja Statistikos departamentas.

Taigi mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių šaltinių apskaičiuojama pagal formulę:

Mn=Qn*T*I*knČia Qn - faktinis per mokestinį laikotarpį Lietuvoje sunaudotas degalų kiekis tonomis;

Lietuvoje daugiausiai mokesčių surenkama iš mokestinių pajamų. Mokestines pajamas sudaro mokesčiai bei socialinio draudimo įmokos. Nagrinėjamas aplinkos taršos mokestis, kaip ir kiti šalies mokesčiai, sudaro atitinkamą dalį nacionalinio biudžeto mokestinėse pajamose. Siekiant apžvelgti šio mokesčio situaciją Lietuvoje, pateikiame statistinius duomenis.

1 paveiksle pateikti duomenys apie aplinkos taršos mokesčio metinį planą, metinį faktą bei metinio mokesčio plano įvykdymą 2007 – 2011 metais. Kaip matome 2007, 2008 bei 2011 metais buvo surinkta ne tik planuojama, bet ir didesnė mokesčio suma. 2008 metais faktiškai surinkta mokesčio suma viršijo planą net 17,6 proc. Tuo tarpu 2009 ir 2010 metais metinis planas nebuvo įvykdytas. 2010 metais metinis faktas sudarė vos 75,2 proc. metinio plano.

Šiame paveiksle pateikti duomenys apie Lietuvoje surinktus mokesčius 2007 – 2011 metais. Išskirti iš viso šalyje surinkti mokesčiai, įmonių sumokėti mokesčiai bei įmokos gautos už aplinkos teršimą. Kaip matome minėtu laikotarpiu daugiausiai mokesčių Lietuvoje surinkta 2008 metais t.y daugiau kaip 24 mln. Lt. Taip pat diagramoje galima pastebėti, kad įmonių sumokami mokesčiai sudaro didžiają dalį šalyje surenkamų mokesčių. Diagramoje matome, kad mokestis surenkamas už aplinkos teršimą yra akivaizdžiai mažas palyginus su visais šalyje surenkamais mokesčiais.

Šioje dalyje aptarsime aplinkos teršimo mokestį Estijoje bei pateiksime šio mokesčio palyginimą lietuvoje ir Estijoje.

Aplinkos mokestis Estijoje yra sudarytas iš dviejų dalių: gamtos išteklių mokestis ir taršos mokestis. Plačiau aptarsime taršos mokestį, kad galėtume jį palyginti su Lietuvoje esančiu mokesčiu už aplinkos teršimą.

Teršimo mokesčiai yra taikomi teršalų išmetimo į atmosferą, požeminius vandenis arba dirvožemį bei atliekų išmetimo atvėjais. Mokestį už aplinkos teršimą moka fizinis ar juridinis asmuo, kuriam buvo suteikta teisė, aplinkos leidimu arba kitu pagrindu pagal įstatymus, pašalinti gamtos išteklius iš jų vietų, išmesti teršalus į atmosferą arba pašalinti atliekas, arba asmuo, kuris atliko šiuos veiksmus be atitinkamos teisės, turi mokėti aplinkos mokestį. Aplinkos mokestis netaikomas asmenims, kurie naudojasi aplinka tiek, kad nėra reikalinga įsigyti aplinkos apsaugos leidimą.

Aplinkos apsaugos mokesčiai yra skaičiuojami už aplinkos eksploatacijos ketvirtį (atsiskaitomasis ketvirtis) ir yra pateikiami aplinkos apsaugos leidimo išdavėjui. Aplinkos apsaugos leidimo išdavėjas išduoda mokėjimo kvitą. Aplinkos taršos mokestis yra sumokamas per penkiolika dienų nuo mokėjimo kvito gavimo dienos, bet ne vėliau kaip iki antro mėnesio, einančio po atsiskaitomojo ketvirčio, dešimtos dienos.