Morfologijos klaidos kalbos kultūros skaidrės

Morfologijos klaidos. Morfologija. Morfologija yra kurios nors kalbos gramatikos posistemis. Morfologijos klaidų daroma. Būdvardžiai. Būdvardis – savarankiška kalbos dalis. Būdvardžiai su priesaga. Daiktavardžiai. Daiktavardis – savarankiška kalbos dalis. Tarptautiniuose žodžiuose priesagą. Veiksmažodžiai. Neteiktini veiksmažodžiai su slaviška priesaga -avoti Sumeistavojau (= sumeistravau). Prieveiksmiai. Bendrinei kalbai neteiktini būdo prieveiksmiai su -(i)ai. Keičiama žodžių junginiu Mokytis neakivaizdiniai (= neakivaizdiniu būdu) dabar yra brangu. Šaltiniai.

Morfologija yra kurios nors kalbos gramatikos posistemis, apimantis žodžių klases ir jų reiškiamas gramatines reikšmes. Taip pat morfologija yra gramatikos mokslo šaka, nagrinėjanti šį kalbos posistemį. Žodis morfologija sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių morphe – forma ir logos – mokslas, supaprastintai tariant, tai žodžio formų mokslas.

Morfologijos klaidų daroma nelabai daug, nes žodžių formas kitų kalbų įtaka sunkiai paveikia. Tačiau ta maža kitų kalbų dalelytė įtakoja morfologiją. Kartais parenkama ne ta žodžio giminė, ne tas žodžio skaičius, ne ta linksnio galūnė, painiojamos įvardžiuotinės ir neįvardžiuotinės, sangrąžinės ir nesangrąžinės formos. Dažniau klystama parenkant ir vartojant būdvardžių, daiktavardžių, veiksmažodžių, prieveiksmių formas.

Būdvardis – savarankiška kalbos dalis, skirta statinei daikto ypatybei įvardyti. Priesaga -iškas nevartojama veikėjo priklausymui kokiai nors kategorijai, tautybei reikšti: Pvz.: švediškieji (= švedų) sportininkai, turkiškieji grobikai (= grobikai turkai), rusiškieji mokslininkai (= rusų mokslininkai; mokslininkai rusai). Dėl trumpumo priesaga -iškas sudurtiniuose ir priešdėliniuose žodžiuose nevartojama: Vienareikšmiškas (= vienareikšmis), lygiateisiškas (= lygiateisis), beširdiškas (= beširdis).