Naudingiausio jūrų kelio pasirinkimas atsižvelgiant į hidrometereologines sąlygas

Įvadas. Plaukimas atsižvelgiant į meteorologinės sąlygas. Laivo kelio be dreifo ir srovės grafinis skaičiavimas. Saugus palaukimas sudėtingomis sąlygomis. Laivavedybos ypatybės riboto manevravimo sąlygomis. Hidrometeorologiniai stebėjimai. Hidrometeorologinių stebėjimų pildymas laive. Hidrometeorologiniai prietaisai laive. Išvados. Literatūra.

Pagrindinis laivavedžio uždavinys yra nuvesti laivą iš vienos vietos (uosto) į kitą naudingiausiu keliu, t.y. trumpiausiu laikotarpiu, saugiai žmonėms, kroviniui ir pačiam laivui. Visuma veiksmų, kurie užtikrina saugų laivo plaukimą ir valdymą, vadinama laivavedyba. Paskutiniais metais, labai padidėjus laivų skaičiui ir jų tonažui, laivavedyba tampa vis sudėtingesnė, reikalaujama tikslumo, patikimumo ir operatyvumo. Tikslus laivo vietos nustatymas yra viena iš pagrindinių laivavedybos kokybės rodiklių. Kuo tiksliau žinomos laivo vietos koordinatės, tuo aukštesnis yra saugios laivavedybos lygis.

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) 1983 m. patvirtino standartinius reikalavimus laivo vietos nustatymo tikslumui ir laiko intervalams tarp laivo vietų, priklausomai nuo plaukimo rajono, laivo greičio ir atstumų iki artimiausių navigacijai pavojingų vietų. Pagal tuos reikalavimus laivo vietos atstumo iki artimiausios navigacijai pavojingos vietos koordinačių paklaida turi būti ne didesnė kaip 4%, bet ne daugiau kaip 4 jūrmylės (jm). Ši paklaida turi būti užtikrinta 95% tikimybe. Mažoji skaičiavimo technika - programiniai mikrokalkuliatoriai (PMK) suteikia galimybę daug patikimiau išspręsti laivavedybos uždavinius, greičiau rasti atsakymą, kaip optimaliai valdyti plaukiantį laivą. PMK privalumai: juo galima naudotis bet kurioje vietoje, paprasta programavimo kalba, nesudėtinga naudotis, nedidelis.

Navigacija - tiksliųjų mokslų šaka ir remiasi matematikos dėsniais. Tačiau vien tik teorinių žinių laivavedžio pareigoms gerai atlikti nepakanka: būtina įgyti visą kompleksą praktinių įgūdžių, naudojantis sudėtinga laivų navigacine aparatūra bei praktikos metu specialiais treniruokliais. Jūroje neretai susidaro sudėtingos aplinkybės, nes laivavedys ne visada gauna reikalaujamo tikslumo navigacinę informaciją netgi naudodamasis modernia technika. Tiksli ir patikima informacija dažnai priklauso ir nuo laivavedžio patirties. Todėl laivavedyboje labai didelę reikšmę turi geros praktikos jūroje rekomendacijos. Laivavedys yra atsakingas už avariją nepriklausomai nuo to, ar ji (vyko dėl didelių ar dėl nežymių laivavedžio stebėjimo ar apskaičiavimo klaidų. Dabartiniu metu pradedami sudaryti automatizuoti navigaciniai kompleksai (ANK), t.y., atskiri navigaciniai prietaisai naudojami kompleksiškai. ANK sudaro navigaciniai prietaisai - davikliai, kurie turėdami tarpusavio ryšį, automatiškai teikia reikalingą informaciją, kuri tuoj pat gali būti panaudota. ANK padidina laivavedybos tikslumą ir navigacinės technikos patikimumą, todėl labiau užtikrinamas laivybos saugumas ir ekonominis efektyvumas.

Remiantis pasauline laivavedybos praktika, atsižvelgus į hidrometeorologinių sąlygų poveikį laivų greičiams, yra sudaryti specialūs rekomenduojamų kelių jūrlapiai (Pilot charts), „Pasauliniai vandenynų keliai” (Ocean passages of the world), hidrometeorologinių plaukimo sąlygų atlasai jūrų laivams. Tokiuose jūrlapiuose kiekvienam mėnesiui pateikiami vėjų rožės - vėjų krypčių, stiprumo ir kartojimosi duomenys. Juose taip pat nurodoma štormų tikimybė, vandenynų srovės, tikimybė sutikti ledus, taip pat rekomenduojami jūros keliai tarp pagrindinių uostų. Sezoniniai, arba klimatiniai, jūros keliai duodami ftninėtoje knygoje „Pasauliniai vandenynų keliai”. Joje aprašyti 883 jūros keliai, atsižvelgus į daugiamečius vidutinius hidrometeorologinius veiksnius,. Kai kuriais atvejam duoti du kelio variantai: laivams su galinga technine įranga ir negalinga. Pagrindinės jūrų valstybės taip pat išleidžia literatūrą, aprašančią jas dominančių maršrutų sezoninius kelius.

Kaip žinia, realių hidrometeorologinių sąlygų duomenys dažnai skiriasi nuo apskaičiuotų vidutinių statistinių duomenų. Todėl dabar laivo kelias nustatomas pagal 3-5 parų hidrometeorologinę prognozę plaukimo rajonui, nurodomas galimas greičio sumažėjimas tomis sąlygomis. Plaukimo keliai, kuriuos sudarant atsižvelgiama į realias hidrometeorologines sąlygas, taip pat į laivo ir gabenamo krovinio ypatumus, vadinami optimaliais jūros keliais. Jie parenkami įvairiais tikslais: tiekiant sutaupyti plaukimo laiką, plaukti saugiai, kreipiant dėmesį į patogumą keleiviams, buksyruojamo objekto arba krovinio ant denio išsaugojimą. Daugeliu atvejų laivavedį pirmiausia domina laiko taupymas. Naudingiausio kelio pagrindu pasirenkamas artimiausias atstumas tarp dviejų punktų.