Oficialus pasisveikinimas

Įvadas. Literatūros apžvalga. Susipažinimas. Pasisveikinimas. Žodinis pasisveikinimas. Pasisveikinimas veiksmais. Rankos paspaudimas. Rankos pabučiavimas. Galvos linktelėjimas. Interviu. Interviu analizė. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra.

Šio savarankiško darbo tikslas, kuris apims didžiąją dalį, kuo daugiau sužinoti apie oficialaus pasisveikinimo ir susipažinimo etiketą.

Atlikti interviu ir iš gautų atsakymų padaryti išvadas;

Viso darbo pabaigoje, trumpai apžvelgsiu pasiūlymus, kaip kokioje situacijoje mandagiau pasisveikinti.

Susipažįstant pirmiausia jaunesni prisistato vyresniesiems, vyrai – moterims. Moteriai pirmai nedera prisistatyti vyrams. Tik mokinys arba studentas pirmasis prisistato mokytojui ar dėstytojui. Susipažįstant reikia aiškiai pasakyti savo vardą ir pavardę, nedera minėti savo mokslinių vardų arba užimamos visuomeninės bei tarnybinės pareigybės. Jei kas nors neteisingai ištaria jūsų vardą, nesijauskite įžeistas. Vis dėlto klaidą reikia čia pat ištaisyti.

Kitus supažindinami pirmiausia pristatome moteris, vyresniuosius pagal amžių bei tarnybines pareigybes. Pobūviuose, vakaronėse ar šeimos šventėse priimta, kad svečius vieną su kitu supažindina šeimininkė arba asmuo, pakvietęs mus į renginį. Kai mus pakviečia į vakarą, skirtą gimtadienio sukakties paminėjimui, reikia prisistatyti jubiliatui.

Kreipdamiesi į asmenį dažnai nurodome pareigas, pvz.: „Teisėjau", „Pirmininke", „Direktoriau“.

Šaukti sutiktąjį ar garsiai sveikinti jį žodžiais nedera. Tik tais atvejais kai žmogų susitinkame arti, sveikinamės įprastais žodžiais, pasakydami „labas rytas“, „laba diena“, ‚sveiki“ ir pan. Vyras sutikęs pažįstamą moterį sveikinasi pirmas, analogiškai jaunesnysis – vyresnįjį. Tačiau visais atvejais mokinys ar studentas sutikęs savo mokytoją ar dėstytoją sveikinasi pirmas. Nors apskritai vyrai pirmieji sveikinasi savo sutiktą moterį, bet ranką paduoda pirmasis ne vyras, o ji. Šiandien rankos paspaudimas reiškia sutiktajam pagarbą ir palankumą. Bučiuoti moteriai ranką – tai ypatingas pagarbos reiškimas, Lenkijoje propaguojamas bet kokiomis progomis.

Lietuvoje šis paprotys nėra labai paplitęs, bet dažniau ar rečiau praktikuojamas.

Tą pačią dieną kelis kartus sutikdami pažįstamą, galime kiekvieną kartą ir nesisveikinti. Pakanka švelniai nusišypsoti, bet nemandagu praeiti, neparodant jokio dėmesio. Apskritai pasisveikinimas tūri būti nuoširdus ir šiltas. Kai mūsų pažįstamas su mumis sveikinasi paniuręs, nepatenkintas susidaro įspūdis, kad jis nepalankus mūsų atžvilgiu, mūsų nemėgsta ar netgi nekenčia. Dar nemaloniau, kai į mūsų pasisveikinimą sutiktasis nekreipia dėmesio. Galime pagalvoti, kad jis nenori su mumis bendrauti, nenori mūsų pažinti. Nereikia skubėti daryti panašias išvadas. Kartais žmogus gali mūsų ir nepastebėti arba, ilgiau nesimačius, mūsų nepažinti.

Valgykloje ar kavinėje tinka pasisveikinti žodžiais „ gero apetito‘. Pastebėjus draugą ar pažįstamą, sėdint prie gretimo stalo, garsiai sveikintis nedera. Tokiais atvejais sveikinamasi truputį kilstelėjus nuo kėdės ir lengvai nusilenkiant. Pavalgę atsisveikiname išeidami žodžiais „gero apetito“, „skaniai baigti“ ir pan.

Jeigu gatvėje einame drauge su kitu žmogumi, ir jį sveikinasi mums nepažįstamas asmuo, tai sveikintis dera ir mums.

Žmonės susitikdami ir įvairiai pasisveikindami, visuomet vieni kitiems išreiškia pagarbą bei palankumą, linki geros kloties.

Buvo apklausti trys, skirtingo statuso, išsilavinimo respondentai. Pateiksiu po vieną klausimą ir kiekvieno iš apklaustųjų pateiktus atsakymus, kaip kas manė ir kokia jų nuomonė buvo į užduotus klausimus.

Kaip sveikinatės su pažįstamais žmonėmis, draugais?

,,Susitikusi su geriausiais draugais visada apsikabinu, pas mus tai jau tapę įprastu dalyku. Su kitais draugais, kuriais bendrauju truputį mažiau, pasisveikinu ,,labas‘‘ ar tiesiog ,,sveika (-as)‘‘.