Organizacinė elgsena: Ar reikalingas lyderis komandoje?

Įvadas. Lyderystės samprata. Lyderystės stilius ir svarbiausi lyderystės bruožai. Lyderystės stilius. Svarbiausi lyderystės bruožai. Komandos samprata. Komandos lyderis ir jo vaidmuo. Kaip tampama lyderiu. Komandos narių požiūris į lyderį. Lyderiavimo komandoje problemos. Efektyvi komanda – lyderio nuopelnas. Išvados. Literatūra.

Darbo tikslas – išnagrinėti koks vaidmuo tenka lyderiui komandoje.

Darbo uždaviniai:

Apibrėžti lyderiavimo sampratą;

Pateikti lyderystės stylius, jų įpatumus, tipus ir svarbiausius bruožus;

Apibrėžti komandos sampratą;

Išanalizuoti lyderio vaidmenį komandoje.

Tyrimo metodai mokslinės literatūros analizė, palyginimas ir apibendrinimas.

Lyderystė – tai procesas, kurio metu vadovaujama žmonių grupei siekiant bendro tikslo. Lyderiai paprastai pasižymi tam tikromis savybėmis, kurios leidžia jiems įkvėpti ir motyvuoti kitus siekti rezultatų. Šios savybės apima charizmą, stiprius bendravimo įgūdžius ir aiškią viziją. Lyderiai taip pat paprastai geba deleguoti užduotis ir atsakomybę bei sukurti grupėje vienybės ir tikslo jausmą.

Autokratinis vadovavimas – kai vadovas priima visus sprendimus ir kontroliuoja visus išteklius. Šis vadovavimo būdas gali būti veiksmingas krizės metu, tačiau gali būti nepopuliarus tarp komandos narių, kurie mano, kad jiems nesuteikiama galimybė prisidėti.

Demokratinis vadovavimas – kai vadovas konsultuojasi su komanda ir priimdamas sprendimus atsižvelgia į jos nuomonę. Šis vadovavimo būdas gali būti veiksmingesnis siekiant, kad komandos nariai pritartų ir įsipareigotų, tačiau gali būti mažiau veiksmingas krizės metu, kai reikia priimti greitus sprendimus.

Transakcinis vadovavimas – kai vadovas skiria apdovanojimus arba bausmes, kad motyvuotų komandos narius siekti konkrečių tikslų. Šis vadovavimo tipas gali būti veiksmingas užtikrinant, kad komandos nariai laikytųsi terminų ir pasiektų tikslus, tačiau gali būti vertinamas kaip manipuliacija ir sukurti įtemptą ir konkurencingą aplinką.

Pirmi savo raštuose apie asmens lyderystę pradėjo rašyti Platonas, Cezeris, Plutarchas, ir kiti ankstyvieji mąstytojai. Remiantis jų rezultatais galime sakyti, kad lyderystė skirtingiems ją tyrusiems žmonėms skirtinguose kontekstuose reiškia skirtingus dalykus, tačiau lyderystė visada yra apibrėžiama kaip įtakos procesas, kuris keičia individų ar jų grupių elgseną. Plačiai nagrinėjant lydedrystę nuo XIX a. buvo atrasti septyni lyderystės stiliai:

Transformacinė Lyderystė tai į pokyčius orientuota lyderystė, lyderis siekia greitai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos ar aplinkos. Šis stilius orientuojamas į santykius ir pokyčius, lyderis kurdamas savo vizijas ir jomis dalinasi taip skatindamas savo komandą.

Transakcinė lyderystė šis stilius orientuotas į efektyvių darbų bei užduočių paskirstymą komandoje ir jų įgyvendinimą. Lyderis nurodo ką komanda turi padaryti, išsamiai paaiškina kiekvieno komandos nario vaidmenį darbe bei užduoties tikslą ir reikalavimus. Paaiškina, kad jiems bus atlyginta už jų gerai atliktą darbą.

Charizmatiškoji lyderystė charizmatiški lyderiai geba įkvėpti kitus ir skatina juos būti geresniais, todėl darbuotojai labai stengiasi padaryti Įspūdį lyderiui sunkiai dirbdami ir siekdami sėkmės. Pavaldiniai vadovaujasi daugiau lyderio asmeninėmis savybėmis, lyderis moka daryti įspūdį kitiems, bet dažniausiai toks stilius tinkamas tik trumpalaikiams projektams kai reikia didelio komandos ir energijos susitelkimo.

Liberalioji lyderystė Šis stilius išsiskiria nuo kitų lyderio nesikišimu į darbuotojų veiklos procesus bei politiką. Lyderis formuoja viziją, nustato tikslus, sukuria tinkamas darbo sąlygas. Atsakingas už galutini rezultatą lieka lyderis, tačiau sprendimus kaip įgyvendinti tikslus priima darbuotojai, Šis stilius veikia tik tada kai darbuotojai yra pakankamai motyvuoti ir turi pakankamai kompetencijos bei patirties.