Organizmų kintamumo konspektas

Genetika Organizmų kintamumas Kintamumas. Nepaveldimas kintamumas. Modifikacijos. Mutacijos. Mutacijos gali vykti Somatinėse ląstelėse. Generatyvinėse ląstelėse. Mutacijos gali būti Dominantinės. Recesyvinės. Pagal genetinės medžiagos pokyčius mutacijos skirstomos. Genominės. Chromosominės. ( Genų mutacijos. Citoplazminės. Pagal tai , kur įvyko , mutacijos gali būti Branduolinės. ( Nebranduolinės. Genų mutacijos gali būti skirstomos. Tiesioginės mutacijos. Grįžtamosios reversijos. Mutacinis kintamumas gali būti Savaiminis spontaninis. Indukuotas. Mutagenezė. Mutagenas. Fiziniai mutagenai. Cheminiams mutagenams priklauso įvairūs cheminiai junginiai. Biologiniai mutagenai. DNR Reparacija Mutacijų atsiradimo priežastys. Genetinė reparacija. DNR reparacijos tipai. ( Specialūs. ( Universalūs. Molekuliniai tyrimo metodai Vykdomi. DNR skyrimo metodai. Elektroforezė. PGR naudojimas medicinoje. Citogenetika. Citogenetiniai tyrimai naudojami. Chromosomų struktūros pakitimai. Chromosomų skaičiaus pakitimai. Nealelinių genų sąveika epistazė. Komplementinė sąveika. Polimerija.

Modifikacijas gali sukelti: ( Temperatūra ( Šviesos ir drėgmės kiekis ( Mitybos režimas)

Mutacijos – tai negrįžtami genų ar chromosomų pakitimai, kurie perduodami palikuonims, jeigu įvyksta tose ląstelėse, iš kurių susidaro gametos. Šie pakitimai atsiranda veikiant išoriniams arba vidiniams veiksniams.

Mutacijos gali vykti: Somatinėse ląstelėse – nebus perduodamos palikuonims, bet tokios mutacijos gali sukelti vėžinį procesą. Generatyvinėse ląstelėse (t.y. ne tik lytinėse, bet ir tose ląstelėse, iš kurių vystosi lytinės) bus perduodamos palikuonims. Šios mutacijos gali būti paveldimos palikuonių kartose.

Mutacijos gali būti: Dominantinės, kurios visada pasireikš pas individą. Recesyvinės, kurios pasireikš tik tuomet, jei bus dviejose geno kopijose, o jei vienoje individai bus nepageidaujamo geno nešiotojai.

Pagal genetinės medžiagos pokyčius mutacijos skirstomos. Genominės kai pakinta chromosomų skaičius (poliploidija, aneuploidija). ( Chromosominės kai pakinta chromosomų sandara (delecijos, inversijos, insercijos ir t.t.). ( Genų mutacijos vieno nukleotido pakitimai. ( Citoplazminės – plastidžių, mitochondrijų, plazmidžių mutacijos.

Genų mutacijos tai atskirų genų pokyčiai, dėl kurių atsiranda naujų geno alelių.

Genų mutacijos gali būti skirstomos: nukleotidų pakaitos, delecijos, insercijos.

Tiesioginės mutacijos įvyksta pakitimas genetinėje medžiagoje ir jis išlieka. Ji keičia laukinio tipo genotipą į naują. Grįžtamosios (reversijos) įvyksta mutacija, grąžinanti pirminę geno būseną, (t.y. taip vadinamą laukinį tipą, pvz. drozofilos raudonas akis iš oranžinių).

Mutacinis kintamumas gali būti: Savaiminis (spontaninis) dėl klaidų, įvykstančių DNR replikacijos metu. Indukuotas t. y. sukeltas dirbtiniu laboratoriniu būdu arba sukeltas mutageninių aplinkos faktorių.

Biologiniai mutagenai tai virusai, bakterijos, kurie patekę į ląstelę indukuoja joje mutacijas.

Mutacijų atsiradimo priežastys: ( Replikacijos klaidos ( Mutagenai

Mutagenas ne tik sukelia pažaidas, bet ir pažeidžia visą DNR saugos sistemą (stiprūs mutagenai), t.y. DNR replikacijos ir reparacijos fermentus.

( Specialūs pašalina konkrečias DNR pažaidas, kurioms atsirasti yra 100 proc. tikimybė ( Universalūs pašalina bet kokias DNR pažaidas (mutagenai, įprasti aplinkoje)

Molekuliniai tyrimo metodai.