Oro tarša ir aplinka
Atmosferos oro tarša išlieka viena didžiausių aplinkos problemų. Oro taršos mažinimas yra vienas iš didžiausių mūsų šalies aplinkosaugos uždavinių. Kaip ir visame pasaulyje, svarbiausi Lietuvos antropogeninės oro taršos šaltiniai yra stacionarieji ir mobilieji. Pramonė ir energetika teršia orą sieros dioksidu, angliavandeniais, anglies monoksidu, azoto oksidais. Transporto emisijoje yra per 200 įvairių cheminių junginių, tarp kurių vyrauja anglies monoksidas, aldehidai, angliavandeniai, azoto oksidai, kietosios dalelės, švino aerozolis. Labiausiai užterštos yra centrinės didžiųjų Lietuvos miestų dalys. Didžiausias miestų centro oro teršėjas- intensyvus transporto srautas. Daug teršalų Lietuva gauna iš kitų šalių dėl tolimųjų pernašų.
Anglies monoksidas natūraliu būdu susidaro mikroorganizmų ir kai kurių augalų medžiagų apykaitos procese ir yra pelkių dujų sudedamoji dalis. Natūralius šaltinius atitinkantys CO kiekis susidaro ir antropogeniniu būdu, degant anglims ir angliavandeniliams. Kai kurie žiediniai augalai gali kaupti CO. Dideli kiekiai sujungiami dirvoje, kur juos suskaido mikroorganizmai. Likusioji dalis patenka į aukštesnius atmosferos sluoksnius. CO yra gyvūnams ir žmonėms pavojingos dujos, jos įkvepiamos į plaučius ir vietoj deguonies prie hemoglobino centrinio geležies atomo, sudarydamos karboksihemoglobiną. Apnuodijimo laipsnis priklauso nuo kraujo įsisotinimo, nuo CO kiekio ore ir nuo kvėpavimo tūrio .
Anglies dioksidas yra būtinas ir nepaprastai svarbus gyvybei bei ekosistemų palaikymui. Bet jis kelia ir nemažą rūpestį nes veikia pasaulinį klimatą. Svarbiausi yra du pagrindiniai klausimai. Ar iškastinio kuro pagamintas CO2 kiekis pakankamai greit sunaudojamas biotos ir vandenyno, kad išvengtume klimato pasikeitimo? Koks yra, buvo ir bus išaugusio CO2 kiekio poveikis klimatui? Neginčytina, kad CO2 kiekis atmosferoje padidėjo.
