Oro taršos poveikis gyviems organizmams pasaulyje

Įvadas. Literatūros apžvalga. Oro taršą apibūdinančios pagrindinės sąvokos. Kas sukelia oro tarša? Į ką skirstomi oro teršalai? Oro taršos poveikis ir padariniai gyviesiems organizmams pasaulyje. Jungtinių tautų klimato kaitos konferencijos (COP26), 2021 m. Tikslai ir siekiai, sumažinant aplinkos taršą pasaulyje. Išvados. Literatūros sąrašas.

Teršimas – medžiagų tiesioginis arba netiesioginis bei žmogaus veiklos sąlygotas, patekimas į aplinką.

Oro tarša – tai medžiagų arba teršalų, kurie yra kenksmingi žmonėms bei kitiems organizmams ir aplinkai, išmetimas į atmosferą.

Oro taršą sukelia gamtiniai (natūralūs) teršalai ir antropogeniniai teršalai.

Gamtiniai teršalai tai natūralių gamtinių procesų metu susidarę teršalai. Oro tarša gali padidėti dėl savaime kylančių ir nesuvaldomų miškų gaisrų, kurių metu išsiskiria dūmai ir anglies monoksidas, aktyvių miškų gaisrų metu nekontroliuojamo biomasės deginimo dūmai gali sudaryti beveik 75% visos oro taršos pagal koncentraciją, ugnikalnių išsiveržimai taip pat daro didžiulę įtaką, kurių metu susidaro sieros ir chloro pelenų dalelės, taip pat oro taršą didina kylančių didelių vėjų, pakeliamos didelės dulkės. [2,5]

Antropogeniniai teršalai tai dėl žmogaus vykdomos veiklos atsiradę teršalai. Antropogeninės taršos šaltiniai yra pramonė, transportas, energetika ir žemės ūkis. [4]

Žemės ūkio teršalai yra įvairūs, t.y. pesticidai, trąšos, įvairūs naftos produktai, pašarų atliekos, jie sąmoningai žmogaus yra paskleidžiami aplinkoje, taip pat tai gali būti gamybinių procesų atliekos tokios kaip fermų nuotekos. Žemės ūkyje taip pat yra naudojami nitratai, jie yra būtini augalams, tačiau tai yra kenksmingi teršalai, kurie ilgainiui atsiranda šulinių vandenyje ir sugadina geriamojo vandens kokybę, todėl žemės ūkis labiausiai teršia vandens telkinius. Žemės ūkyje naudojamas amoniakas, metanas ir azoto dioksidas, turi didelę įtaką formuojantis rūgštiesiems lietums, globaliniam atšilimui ir ozono sluoksnio nykimui, kas yra itin opi problema šių dienų visuomenėje ir pasaulyje. [4]

Didžiausias antropogeninės oro taršos šaltinis yra energetika. Energetikos teršalai yra įvairios naftos produktų atliekos, tirpikliai, branduolinės atliekos. Įvairios šiluminės elektrinės išskiria į aplinką žalingus teršalus, taip pat kartu išskiria ir labai daug šilumos. Dėl to vandens augalija pradeda blogiau vystytis, greičiau ir daugiau auga žalingi dumbliai. Elektrinių agregatams vėsinti naudojamas įvairių telkinių vanduo, kuris po to sugrąžinamas ten iš kur buvo paimtas. Viso to rezultate palaipsniui yra suardoma arba sutrikdoma vandens biologinė pusiausvyra. Degimo procesuose susidaro dujinės, skystos ir kietosios medžiagos, kurios per kaminus patenka į atmosferą. [4]

Didžiausią įtaką oro kokybei daro transporto išskiriama tarša. Šiomis dienomis, pasaulyje transportas pirmauja pagal į aplinką išskiriamų teršalų kiekį. Miestuose oras yra per daug užterštas, todėl žmonės ima keltis į priemiesčius, kur oro tarša yra šiek tiek mažesnė. Automobiliai daugiausia teršalų išskiria pradedami važiuoti, stabdydami ir lėtai važiuodami. Pradedantis važiuoti automobilis teršia aplinką 50 kartų daugiau nei yra bendras vidutinis jo terštumas. Taigi galima teigti, jog didžiausi taršos šaltiniai susidaro sankryžose ir automobilių kamščiuose. [4]

Antropogeniniai taršos šaltiniai būna stacionarieji ir mobilieji. Stacionarieji taršos šaltiniai yra pastoviose vietose, tai gali būti pramonės įmonės, įvairūs energetikos objektai. Mobilieji taršos šaltiniai yra visos transporto priemonės kurios naudoja degalus. [4].